LEAN metodo taikymas specializuotoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje

Straipsnyje nagrinėjamas specializuotoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje veiklos procesas, išskiriamos didžiosios nuostolių rūšys, kurių pagrindu analizuojami procesai, siekiant išsiaiškinti vertės nekuriančias veiklas. Šiandien ši tema aktuali tuo, kad naudojant LEAN metodą, galima rasti sprendmus veiklos procesams optimizuoti. Šiame straipsnyje nagrinėjamas LEAN metodas, sistema ir jos pritaikomumas sveikatos priežiūros įstaigose. Remiantis rezultatais, identifikuojamos specializuotoje ASPĮ mažiausią vertę kuriančios veiklos, pateikiamos rekomendacijos sveikatos priežiūros paslaugų veiklos procesui tobulinti. Tikslas. Įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, taikant LEAN metodą specializuotoje ligoninėje, bei pateikti rekomendacijas. Rezultatai. Tyrimas atliktas vertinant veiklas pagal aštuonias didžiasiąs nuostolių rūšis. Perprodukcijos nuostolių rūšies rezultatai parodė, kad 71 proc. respondentų nurodė, jog darbinėje veikloje vyrauja perteklinių tyrimų skyrimas. Tyrimo metu nustatyta, kad 90 proc. respondentų jaučia nuovargį ir net 83 proc. respondentų pritaria, kad per didelis darbo krūvis blogina sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Analizuojant prastovų nuostolių rūšį, nustatyta, jog 56 proc. respondentų įvardijo, kad laukia įrangos reikalingiems tyrimams atlikti, t. y. pacientams tenka ilgiau laukti diagnozės nustatymo ir gydymo. Analizuojant biurokratizmo nuostolių rūšį, nustatyta, kad darbe tenka pildyti daug medicininės dokumentacijos, renkama nenaudojama informacija, dažnai ta pati informacija apie pacientą renkama kelis kartus. Analizuojant transportavimo ir judėjimo nuostolių rūšį, nustatyta, kad vyrauja nereikalingas pacientų, įrangos transportavimas. Šių nuostolių buvimas siejamas su sumažėjusiu darbo efektyvumu. Dalis respondentų nurodė, kad personalas vaikšto po skyrių, ieškodamas informacijos, daiktų, įrangos, dokumentų.

In order to improve the quality of healthcare services and motivate health care institutions to achieve efficiency new management methods are to be found. This article offers one of the instruments created by the author – hospital health care quality evaluation model. The model was developed during a four-stage study. 26 hospital health care quality assessment indicators, approved in Lithuania, were chosen as the basis of the study. In the first stage of the study, foreign hospital quality assessment models being practiced in other countries were analysed finding key dimensions which were later identified as quality and efficiency. In the second and third stages of the study, mathematical model for the assessment of indicators was developed. The second stage was simulated in three steps. It was firstly presumed that the maximum number of points assembled by a perfectly assessed Hospital could be 1,000 points, whereas, the lowest score possible being estimated to be – 333. During the second step, relative weight for each dimension (quality and efficiency) was calculated. Quality, as being more substantial dimension, has been given two-thirds, or 75 percent of the relative weight and efficiency accounted for one third, or 25 percent of the relative weight. The third step of the study was the assessment of size of each quality and efficiency indicator presented by a particular hospital. This size was measured in 3-point scale, where 1 point means less than the Lithuanian average, 2 – the average of Lithuania, 3 – more than the Lithuanian average. During the fourth stage of the study, the total value of points obtained by each of the 26 indicators was calculated for each hospital and hospitals were ranked from high to low scores by this total value.