Matematinės mokslo kalbos paradigmos formavimasis epistemologiniuose tyrimuose
Logos |
| Date |
|---|
2013 |
Straipsnyje analizuojama teorinės minties seka, sąlygojusi matematikos kalbos, kaip mokslo kalbos paradigmos, susiformavimą ir formalistinių tyrimų įsitvirtinimą epistemologinėje kalbos analizėje. Formalistinių kalbos tyrimų tendencija filosofijoje grindžiama matematine pasaulio refleksija bei kritine nuostata dėl natūralios kalbos tinkamumo pažintiniams tikslams. Nikolajaus Kuziečio, Leonardo da Vinci’o, Galileo Galilei’aus ir Rene Descartes’o darbų analizė leidžia parodyti, kad matematika įsisąmoninama ne vien kaip žinių gavimo instrumentas ir jų organizavimo modelis, bet ir kalba, nuo kurios įvaldymo priklauso gamtos tyrimo galimybės. Nemažiau svarbi natūralios kalbos pažintinių galimybių kritika Franciso Bacono, Thomo Hobbeso ir Johno Locke’o filosofijoje, išryškinusi ženklų ir ženklinimo būdo reikšmingumą ir nukreipusi filosofų pastangas mokslui tinkamos kalbos paieškoms. Rene Descartes’o universalios mokslo kalbos idėjos realizacija Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo Characteristica Universalis projekte liudija formalistinių kalbos tyrimų ir pažintinių formos galimybių sureikšminimą. Straipsnyje pabrėžiamas metodologinis formalių kalbos tyrinėjimų, išsirutuliojusių iki sudėtingų pažinimo kalbinės determinacijos teorijų, aspektas, keliantis formalistinės kalbos sampratos epistemologinių galimybių problemą.
The paper analyses how theoretical thought determined the language of mathematics as the paradigm of scientific language and how it entrenched formalistic investigations in the epistemological analysis of language. The tendency to formalistic investigations of language in philosophy is based on the mathematical reflection of the world as well as on the criticism of natural language as suitable for cognition. The analysis of the works by Leonardo da Vinci, Galileo Galilei and Rene Descartes showed that mathematics is perceived not only as an instrument and model for knowledge acquisition, but also as a language which mastersthe possibilities for the study of nature. Of no less importance is the criticism of the possibilities of natural language for cogntion in the philosophy of Francis Bacon, John Locke and Thomas Hobbes. These philosophers focused on the significance of signs and how it directed the philosophers’ efforts towards the search of the proper language for science. The realization of Rene Descartes’ idea of the universal language of science in Gottfried Wilhelm Leibniz’s “Characteristica Universalis“ indicates the prominence of the formalistic investigations of language and the possibilities of cognitive forms. The paper stresses how the methodological aspect of the formal investigations of the language developed into the complex theories of linguistic determination of knowledge and raised the problem of epistemological possibilities for the formalistic conception of language.
| Journal | Cite Score | SNIP | SJR | Year | Quartile |
|---|---|---|---|---|---|
Logos (Lithuania) | 0.1 | 0.124 | 0.192 | 2013 | Q3 |