The reception of German philosophy in the Tractate of Józef Gołuchowski
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2012 |
Ontologiniuose svarstymuose išryškėja šelingiška nuostata dėl neorganinės ir organinės gamtos kontinualumo, gamtos ir dvasios tapatybės, gamtos tikslingumo. Pripažindamas kantiškąjį gamtiškumo ir žmogiškumo skirtumą, Gołuchowskis išreiškia romantizmui būdingą siekį mąstyti jų vienovę. Kaip ir Fichte, autorius aistringai aprašo nesustojantį visų dalykų atsiradimo ir išnykimo ratą, sužadinantį troškimą pripažinti aukštesnės realybės, laisvės, pastovumo egzistavimą. Kanto įtaka pastebima Gołuchowskio moralės filosofijoje, bet aiškindamas moralės filosofijos objektą, apimtį bei ribas, mūsų autorius remiasi ir Aristotelio teorija. Jis bando suderinti kantiškąją moralumo sampratą ir tradicinę dorybių etiką, tad Kanto teorija remiasi nenuosekliai. Greta klasikinei filosofijai būdingų teiginių traktate yra vokiečių romantikams artimų idėjų. Gołuchowskio romantizmas reiškiasi vis pabrėžiamuose organiškos vienybės, žmogaus galių harmonijos principuose.
This article attempts to discern an impact of German philosophy on the Tractate of Józef Gołuchowski, which was submitted in 1821 to contest the seat of professor of philosophy at Vilnius University. The main ideas of Gołuchowski’s logic are taken from Kantian and Hegelian philosophy. The biggest influence on Gołuchowski’s theory of knowledge comes from Kant’s theory. In ontological considerations we can discern an attitude of Schelling on the identity of nature and spirit. The Romanticism of Gołuchowski expresses itself in the recurrent emphasis on the organic unity, on the principles of harmony of human powers. His moral philosophy is an attempt to combine the Kantian concept of morality with the traditional ethics of values.