Ugdymuisi palankios aplinkos kūrimas vaikų socializacijos centre
Klaipėdos universiteto leidykla |
Nors vaikų socializacijos centro veiklos modelio apraše (2011) pažymima, kad centre ugdomam vaikui turi būti sudaroma draugiška, jauki ir saugi aplinka, vis dėlto ugdytinių socialinis prisitaikymas vaikų socializacijos centruose dažniausiai yra komplikuotas. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti, kaip vaikų socializacijos centro bendruomenėje kuriama vaiko, kuriam skirta vidutinės priežiūros priemonė, ugdymuisi palanki aplinka. Straipsnyje pateikiami 124 (79 proc. generalinės aibės) 13–17 metų amžiaus mokinių iš šešių vaikų socializacijos centrų anketinės apklausos rezultatai. Analizuojant tyrimų duomenis taikyti aprašomosios statikos metodai; neparametriniai χ2 (Chi-Square), Mann- Whitney ir Kruskal-Wallis kriterijai. Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, kad vaikų socializacijos centruose užtikrinama pagalba vaikui adaptacijos laikotarpiu; dominuoja pozityvi pedagoginė sąveika; stengiamasi atsižvelgti į mokinių interesus organizuojant ugdymosi ir saviraiškos poreikių tenkinimą. Dalyvaudami ugdymo veiklose vaikai mokomi mokytis, bendrauti ir bendradarbiauti, valdyti savo jausmus ir didinti atsparumą kitų įtakai. Daugelis vaikų socializacijos centrų ugdytinių supranta, kad gali siekti tolesnio formaliojo mokymosi ir įgyti specialybę.
Although according to the description of the operational model of the children’s socialisation centre it is necessary to create friendly, comfortable and safe environment for the child, social adaptation of children in socialisation centres is usually a complicated process. The aim of this article is to analyse how the environment favourable for self-education of a child who is granted the average care measures is created in the community of children’s socialisation centre. The article analyses the results of the research conducted from March to May 2011. By employing the method of a questionnaire survey, 124 (79 % of the general population) 13–17 year old school pupils from six children’s socialisation centres were surveyed. While analysing the research data the descriptive statistics; χ2 (Chi- Square), Mann-Whitney and Kruskal-Wallis criteria have been applied. The research results revealed that during the adaptation period a child accommodated in the socialisation centre is provided with relevant support; positive pedagogical interactions prevail; interests of the learners are taken into account with a view to meeting their educational and self-expression needs. Through participation in the education activities children are taught to learn, communicate, collaborate, control own feelings and resist peer pressure and influence. The system of pre-vocational education has been developed in the children’s socialisation centres and the majority of children realise that they may pursue further formal education and acquire profession.