Educational Research Complete

Straipsnyje nagrinėjamas pedagogo pirmojo susitikimo su autizmo spektro sutrikimą turinčiu (toliau – ASD) vaiku fenomenas. Ką išgyvena pedagogas, kai pirmą kartą susitinka ASD turintį vaiką? Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad Lietuvoje ASD turinčių vaikų daugėja. Straipsnyje aprašoma situacija, kurioje susitinka ikimokyk­linio ir priešmokyklinio ugdymo specialistas ir ASD turintis vaikas. Atliktas tyrimas atveria konkrečių pedagogų išgyvenimus (pirmąsyk susidūrus su ASD turinčiu vaiku bendroje ikimokyklinėje ugdymo grupėje). Atlikto hermeneutinio fenomenologinio tyrimo metu pedagogų išgyvenimai susitelkė ties dviem egzistencinėmis temomis: išgyventas santykis ir išgyventas kūnas. Pirmojo susitikimo su ASD turinčiu vaiku metu pedagogai stengėsi užmegzti santykį su vaiku. Kiek­vienas tyrimo dalyvis savitai išgyveno šią pradžią, tačiau patirtims bendra yra tai, kad užmezgant santykį susiduriama su komunikacijos iššūkiu. ASD turintys vaikai vengė priimti pedagogams įprastas santykio užmezgimo priemones. Kai pedagogai susidūrė su ASD turinčiu vaiku, jų išgyvenimai atsiskleidė ir per vaiko kūno patirtį (išvaizdą ir elgseną).

Santrauka. Šiame straipsnyje analizuojamos biografinių aplinkybių nulemtos patirtys, paskatinusios individus rinktis pedagogo profesiją vykdant savo pašaukimą. Remiantis žmonių biografijomis, galima teigti, kad daugelis žmogaus gyvenimo etapų, žvelgiant į juos kaip į visumą, pateikia prasmingą kontekstą, galintį padėti suprasti pašaukimo fenomeną ir atskleisti jo sąsajas su profesijos kompetencijų ugdymu savaiminiu mokymusi. Straipsnio tikslas – atskleisti asmens išgyvenamą pašaukimą tapti mokytoju kaip sąlygą, viena vertus, vedančią į pedagogo ugdymosi procesą savaiminiu mokymusi, kita vertus, efektyvinančią švietimo sistemą. Kokybinio tyrimo duomenų analizė ir rezultatai remiasi abdukcinės teorijos konstravimo tyrimo logika pagal Peirce ir grindžiamosios teorijos metodologija pagal Strauss ir Corbin.

Pristatomas kokybinis tyrimas, parengtas remiantis socialinio konstruktyvizmo metodologinėmis nuostatomis ir socialinio konstruktyvizmo teorinėmis prielaidomis. Keliamas mokslinis klausimas, kokias prasmes refleksijai suteikia būsimieji pedagogai, kokios jų asmeninės reflektavimo patirtys, išbandžius įvairius refleksijos metodus. Straipsnio tikslas – aptarti būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtis kaip profesinio tobulėjimo priemonę. Tyrimas atliktas 2016–2017 m. gruodžio mėn. Analizuojant būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtis išsiskyrė dvi kryptys: 1) asmeninės reflektavimo patirtys ir 2) įžvelgta refleksijos nauda mokiniams. Asmeninės būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtys yra: netikėti reflektuojančiam asmeniui atradimai, negatyvaus požiūrio kaita į teigiamą, ne visada maloni ir lengva patirtis, veiklos savianalizė, nukreipianti tobulėti, atsiradęs poreikis refleksiją taikyti praktikoje, refleksijos rezultatų susiejimas su gyvenimo ir profesine sėkme, susiformavęs poreikis taikyti skirtingus refleksijos metodus, iš patirties kilusios įžvalgos apie asmens pasiekimų vertinimo kaitą, numatytos galimos nesėkmės ir grėsmės reflektuojant. Būsimieji pedagogai refleksijos metodus ketina taikyti su mokiniais, nes jie padeda mokytis ir suvokti mokymosi prasmę; padeda ugdytis atsakomybę; įdomesnis mokymo(si) procesas; ugdo kritinį mąstymą; padeda pažinti mokinį.

Straipsnyje analizuojami paauglių, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, lytiškumo ugdymo aspektai šeimoje ir motinų kaip ugdytojų vaidmens realizavimo poreikiai. Atskleidžiama motinų patirtis, siekiant suprasti vaikų išgyvenimus, reakcijas į paauglių lytiškumo raišką, ugdymo pastangas šeimoje, pagalbos motinoms perspektyvą. Tyrime dalyvavo 8 motinos, kurios augina paauglius, turinčius vidutinį intelekto sutrikimą. Jų lytiškumo ugdymas šeimoje motinoms kelia diskomfortą ir nepatogumą, jos patiria sunkumų, turi abejonių, neretai yra sutrikusios, atlikdamos lytiškumo ugdytojos vaidmenį. Tiriant išryškėjo psichologinio ir edukacinio motinų pasirengimo atlikti lytiškumo ugdytojos vaidmenį poreikiai: asmeninių reakcijų į paauglių lytinį brendimą ir seksualinį elgesį supratimas, pasitikėjimo ugdyti neįgalių paauglių socialinius, saviraiškos gebėjimus, vertybines nuostatas, susijusias su šeimos etika, vyro ir moters meile, draugyste, šeiminiais santykiais, įgijimas. Socialinės pagalbos motinoms perspektyva sietina su jų savirealizacijos, profesinės karjeros, laisvalaikio ir atokvėpio galimybių išplėtimu ir šeimos dalyvavimo bendruomeninėje veikloje skatinimu.

Šiame straipsnyje atskleidžiamos mentorystės patirtys padedant tėvams ugdytis pozityviosios tėvystės įgūdžius vaikų dienos centruose (toliau VDC). Mentoriai tėvams (socialiniai pedagogai ir socialiniai darbuotojai) šiame straipsnyje suprantami kaip asmenys, padedantys jiems valdyti vaikų ugdymo situacijas taikant pozityviosios tėvystės įgūdžius ir vadovaujantis pozityviosios tėvystės principais. Straipsnyje analizuojama VDC, kurių funkcijos visuomenės mastu dar tik kuria savo tradicijas ugdant pozityviosios tėvystės įgūdžius tėvams, veikla. Kokybinio tyrimo apie pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymąsi VDC rezultatai atskleidė, kad tėvams sudaromos galimybės ugdytis pozityviosios tėvystės įgūdžius dalyvaujant įvairiuose kursuose / seminaruose, atvirosiose paskaitose, individualiose konsultacijose. Tėvų savigalbos grupės, individualios konsultacijos bei įvairios literatūros, kurią siūlo tėvų savišvietai VDC specialistai, sudaro prielaidas ugdytis pozityviosios tėvystės įgūdžius, kuriant bendradarbiavimu grįstus tarpusavio santykius su savo vaikais. Tačiau yra tėvų, vis dar linkusių atsakomybę už vaikų ugdymą perleisti VDC darbuotojams, o ne ją prisiimti patiems. Dalis tėvų norėtų dažniau ateiti į mokymus, bet ne visada gali dėl darbo santykių ir dėl šeiminių aplinkybių. Siekiant vaikų, lankančių VDC, gerovės, reikalinga stiprinti tėvų pozityviosios tėvystės įgūdžius. Tai padeda tėvams ne tik pozityviai bendrauti ir bendradarbiauti su savo vaikais, kurti darnius tarpusavio santykius, drauge leisti laisvalaikį. Tėvų įgytos bendrosios kompetencijos (perkeliamieji gebėjimai) leidžia šeimai gyventi darniau, sudaro galimybes vaikams matyti pozityvų tėvų elgesį ir patiems ugdytis pozityviosios tėvystės įgūdžius dalyvaujant darniame šeimos gyvenime.

In 1989–1991, after the collapse of the Soviet Union, it was an auspicious moment for structural changes in education systems in the new independent countries, which had been under control of the Soviet government for a long time. About three decades have passed since the beginning of the education reforms in the post-Soviet countries and several generations who studied within the framework of the reformed systems starting from the first grade have already grown up. Therefore, it is relevant to estimate the results of the reforms. One of the possible measures for estimating the results of the education system or education reform is the change in population literacy within certain education systems. The purpose of the article is to compare the results of education reforms of the post-Soviet countries based on the population literacy considered as a result of former learning. The data of the Programme for the International Assessment of Adult Competencies (PIAAC) organised by the Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD) are used for literacy comparison. The OECD PIAAC survey databases of Lithuania, Estonia, Russia, Poland, the Czech Republic, Slovakia and Slovenia were used for comparison of the results of the reforms implemented in the post-Soviet countries. Data analysis showed that at the lower and upper secondary education levels, the most positive results of the education reform were observed in Lithuania, while in Russia, the results were negative.

The study evaluates the potentially relative effectiveness of Moodle as one of the virtual learning environments applied to develop English language skills, foster metacognitive awareness and promote learner autonomy in university settings. The respondents from Mykolas Romeris University and Lithuanian University of Educational Sciences were asked to express their attitude towards Moodle learning environment and assess their views on the improvement of language skills as well as fostering their metacognitive awareness and sense of autonomy in English language learning. The object of the research was students’ evaluation of Moodle as an online English language learning environment. The research revealed that students find Moodle platform motivating in the improvement of their language learning skills. It was also established that using Moodle platform helps to develop metacognitive awareness and fosters learner autonomy.

Based on the assumption that cultural orientations affect interpersonal conflicts, the study examined conflict styles across two national cultures of neighboring European countries, i.e. Lithuania and Poland. Whereas Poland and Lithuania score relatively high in terms of individualism, they differ in terms of power distance, uncertainty avoidance, and masculinity-femininity. For the research purposes, a conflict resolving style questionnaire was applied, which was prepared by T. Wach according to the Thomas-Kilmann Conflict Mode Instrument. The questionnaire was administered to 520 participants aged 13–15. Conflict style comparisons demonstrated that the Lithuanians chose dominating and accommodating styles more oft en than the Polish did, and the Polish chose integrating more oft en than the Lithuanians. Th e research findings can be a valuable source in predicting conflict resolution patterns.

Sense of school belonging is related to school/classroom social membership. Students’ sense of school belonging depends on teachers, classmates and parents, and arises from a positive interpersonal relationship based on care and support, which contributes to students’ sense of community. The scientific problem analysed in the article is defined by the following question: which factors of school educational environment are significant for the sense of school belonging and social membership to arise? The databases of tests, student and school questionnaires of the OECD PISA worldwide study were used for the survey. 4618 students aged 15 from 216 general and vocational schools of Lithuania participated in the survey. Analysis of data showed that some factors of school educational environment have a positive, while other ones – negative relation to the sense of school belonging.

The article examines lecturer creativity in the context of social media use in the process of teaching and learning. Social media have been recently extensively used in educati onal settings, including higher education, and are becoming an integral part of the process of teaching and learning. Learning supported by the use of modern technologies has made creati vity and its expression particularly important. The concept of creativity is multifaceted and still under development. Applying social media in the process of teaching and learning, mastering social media and using them for teaching, lecturers get involved in the continuous process, the success of which is determined by creative personal characteristics and the creativity-supportive environment. Lecturer creativity determined by the intertwined factors of the environment and personal characteristics stands out as the impetus of social media use in the process of teaching and learning. The present qualitative phenomenological research focuses on the factors influencing lecturer creativity while using social media in the process of teaching and learning at the university. The study of the phenomenon is based on lecturers’ “lived” experience while using social media in this process. Two major categories related to the factors affecting lecturer creativity were established, including external factors that promote lecturer creativity and internal factors that predetermine successful use of social media by lecturers in the process of teaching and learning.