Options
Legal consequences for the infringement of the obligation to make a reference for a preliminary ruling under constitutional law
Date Issued |
---|
2012 |
The article deals with the question whether a state might be held liable for the infringement of constitutional law if its national court of last instance violates the obligation to make a reference for a preliminary ruling to the Court of Justice of the European Union under the conditions laid down in Article 267 of the Treaty on the Functioning of the European Union and developed in the case-law of the Court. Relying on the well-established practice of the European Court of Human Rights, which accepts that in theory an arbitrary decision not to refer a question for a preliminary ruling could infringe the right to a fair trial established in the ECHR, the author analyses whether constitutional courts of Germany, Czech Republic, Spain and Lithuania have elaborated the equivalent practice and if so, whether they have established any specific criteria that national courts are required to bring into play in order to substantiate the decision not to refer.
Vokietijoje ir Čekijoje teisė į teisingą teismą bus pažeista tik tuomet, jeigu bus nustatytas savavališkas pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo pažeidimas, tuo tarpu Ispanijos konstitucinis teismas teisės į teisingą teismą pažeidimą sieja su savavališku, aiškiai nepateisinamu ar galimai klaidingu materialinės nuostatos išaiškinimu, kuris suponuoja sprendimo nesikreipti prejudicinio sprendimo priėmimą. Priešingai nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kurioje vyrauja tendencija, jog tam, kad Europos Žmogaus Teisių Konvencija nebūtų pažeista, pakanka minimaliai argumentuoto sprendimo, konstitucinių teismų jurisprudencija liudija griežtesnių standartų egzistavimą. Nesikreipti į Teisingumo Teismą nusprendęs nacionalinis teismas privalo įvertinti ne tik visas bylos aplinkybes, bet Teisingumo Teismo praktiką bei jos galimą vystymąsi, taip pat priešingas nuomones bei kitų valstybių praktiką ir tinkamai pagrįsti atsisakymą. Lietuvos Konstitucinis Teismas neturi kompetencijos nagrinėti individualių konstitucinių skundų, taigi kol kas neturėjo galimybės suformuoti praktikos dėl pareigos kreiptis į Teisingumo Teismą nesilaikymo. Vis dėlto, atsižvelgiant į EŽTT praktiką ir kitų valstybių konstitucinių teismų jurisprudenciją, manytina, kad Konstitucinis Teismas pareigą kreiptis prejudicinio sprendimo traktuos kaip vieną iš teisingo teismo garantijų.