Tarptautinių nusikaltimų tarptautinio pripažinimo problema ir SSRS okupacijos metu padaryti nusikaltimai
| Date |
|---|
2006 |
Tarptautinėje teisėje tarptautinio nusikaltimo sąvokos apibrėžimas iki šiol kelia daug neatsakytų klausimų. Vienintelis šaltinis, kuriame mėginta pateikti tokį bendrąjį apibrėžimą, buvo 1996 m. redakcijos Valstybių atsakomybės už tarp-tautinės teisės pažeidimus straipsniai. Minėtas šaltinis išskyrė tris svarbius požymius, būdingus tarptautiniam nusikaltimui: tai - tarptautinio įsipareigojimo pažeidimas; šis tarptautinis įsipareigojimas turi fundamentalią reikšmę tarptautinės bendrijos intere-sams; šį pažeidimą nusikaltimu pripažįsta visa tarptautinė bendrija. Daugiausia problemų kelia trečiasis požymis: ar jis turi būti taikomas, pvz., pagal jus cogens normos nustatymo analogiją (t. y. objektyviai), ar remiantis tam tikrų tarptautinių institucijų arba valstybių sprendimu vieną ar kitą įvykį laikyti tarptautiniu nusikaltimu (t. y. daugiau subjektyviai). Išanalizavus įvairią valstybių praktiką paaiškėja, kad šios problemos sprendimas niekada nebūna tik teisinio pobūdžio. Itin ryškus šio klausimo politizavimas žvelgiant į dviejų totalitarinių režimų pasmerkimo istoriją - nacistinės Vokietijos (visuotinai pasmerkta 1945 m. Niurnbergo tribunolo nuosprendžiu) ir komunistinės SSRS, kurios padaryti nusikaltimai iki šiol tarptautiniu lygiu pasmerkti tik epizodiškai. Tarptautinės teisės šaltiniai, reglamentuojantys individų atsakomybę už tarptautinius nusikaltimus, tokios sąlygos nekelia, o valstybių praktika rodo, kad asmenys, padarę net ir nusikaltimus, kurių visuotinai nepasmerkė tarptautinės institucijos, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Taigi tarptautinis nusikaltimo pripažinimas nėra būtina sąlyga keliant individualios atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus klausimą.
Definition of international crime is still a question of serious considerations. First of all, there is no unified source of international law that provides for such a definition. The only source where such an attempt was made was an intermediate edition (1996) of Draft Articles on State Responsibility prepared by UN International Law Commission. This source in Article 19 provides for three basic features of International crime: first, an internationally wrongful act which results from the breach by a State of an international obligation; second, international obligation is so essential for the protection of fundamental interests of the international community that its breach (third) is recognised as a crime by that community as a whole. The most problematic is the third feature, i.e. how this recognition shall be verified? Could we apply the analogy of jus cogens or should we recognise only explicit recognition by the states or international institutions (UN Security Council, International Court of Justice, etc.?). After review of the state practice it becomes clear that the recognition of international crime is more political than legal issue. It is peculiarly clear while comparing the international condemnation of two major totalitarian regimes: nazi Germany and communist Soviet Union. Nuremberg Tribunal universally condemned the crimes committed by Nazis in 1945, however crimes of Soviet Union have received only limited, episodic international recognition. On the other hand, different sources of international law dealing with individual criminal responsibility for international crimes never provides for recognition criteria. State practice, particularly Pinochet case clearly shows that such a recognition is not necessary. Therefore, international recognition is useful, but not obligatory instrument in order to prosecute person responsible for international crime.