Options
The Effect of Violence on Lithuanian Economy
Date Issued |
---|
2006 |
The problem of violence receives a lot of attention in Lithuania as well as in other countries. Scientific research data suggests that, while the crime rate is rapidly growing, violence against women in Lithuania (just like in other countries of the world) gains the largest comparative weight. Domestic violence has especially high rate in all social classes – from the poorest to the wealthiest. In view of the above said, Lithuania faces one problem that has to be dealt with urgently – how to estimate violence against women and children. Studies are conducted into reasons of violence, circumstances and mechanisms, measures are taken to develop preventive activity, ensure protection of victims of violence and their reintegration; however, we still lack data on the effects of violence on victims, households, general public and public sector (i.e. state and municipalities), and the state traditionally still fights against the consequences of violence instead of concentrating on preventive work. The outcome of such practice is negative – huge expenses incurred while fighting against the consequences of violence bring meager effects: the crime rate in Lithuania is growing, trafficking in persons is becoming more common, the population’s health and demographic indicators are getting worse year by year. Moreover, violence reduces work efficiency, impairs quality of human resources, provokes such a phenomenon as women and children’s absenteeism due to health problems, etc. All this, first of all, incurs huge expenses for the state and, secondly, has a negative effect on the population’s standard of living and economic growth of the state.
Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvoje, rekordiškai augant nusikalstamumui, smurtas prieš moteris ir vaikus sudaro didžiausią lyginamąjį svorį (kaip ir kitose pasaulio valstybėse). Ypač išsiskiria buitinis smurtas, kurio lygis yra labai aukštas visose socialinėse grupėse. Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje ypač aktuali tampa smurto prieš moteris ir vaikus matavimo problema. Gana plačiai yra tiriamos smurto atsiradimo priežastys, aplinkybės bei mechanizmai, plėtojama prevencijos, apsaugos ir smurto aukų reintegracijos veikla, tačiau smurto įtaka aukoms, namų ūkiams, visuomenei ir viešajam sektoriui – valstybei bei savivaldybėms - yra nepakankamai ištirta ir įvertinta, juolab, kad valstybės išlaidos nukreipiamos labiau kovai su smurto pasekmėmis, o ne jo prevencijai. Tokia praktika duoda neigiamus rezultatus – kovai su smurto pasekmėmis skiriamos didžiulės valstybės lėšos, o to efektas labai menkas – Lietuvoje kasmet sparčiai auga nusikalstamumas, didėja prekybos žmonėmis aukų skaičius, blogėja gyventojų sveikatos ir demografiniai rodikliai. Smurtas prieš moteris ir vaikus sukelia neigiamas ekonomines pasekmes – jis stipriai veikia moterų ir vaikų sveikatą, kas savo ruožtu įtakoja valstybės išlaidų didėjimą smurto aukų medicininei priežiūrai, reabilitacijai, taip pat policijai, teismams, įkalinimo įstaigoms išlaikyti, didina darbo našumo nuostolius, prarandama žmogiškųjų išteklių kokybė, o tai labai brangiai kainuoja valstybei, blogai veikia gyventojų gyvenimo lygį ir visos šalies ekonomikos augimą.