Šiuolaikinio viešojo valdymo pokyčių kryptys ir tendencijos
Technologija |
| Date |
|---|
2009 |
Straipsnio tikslas – išanalizuoti viešojo valdymo pokyčius, suponuotus globalių reiškinių. Daugiausia dėmesio autorius skiria šiuolaikinio valdymo etapo reformų tikslams ir ideologijai, naujų teorinių paradigmų ir modelių atsiradimui ir jų pritaikymo valdymo praktikoje galimybių analizei. Kaip atskiras klausimas aptariama kita teorinė metodologinė problema – viešojo valdymo reformų efektyvumas. Kaip svarbiausia reformų efektyvumo sąlyga nurodoma viešojo sektoriaus permanentinis modernizavimas, naujų modernizavimo struktūros elementų atsiradimas. Viešojo valdymo kontekstas – naujoji viešoji vadyba kaip pagrindinė modernizavimo ideologija, todėl tiek vykstantys pokyčiai, tiek viešųjų institucijų pastangos yra analizuojamos remiantis naujosios viešosios vadybos teoriniais modeliavimo metodais ir prognozuojama naujosios viešosios vadybos evoliucijos į naująjį viešąjį valdymą pradinis etapas ir jo dimensijos.
The civil service, and public employment more generally, is often seen as stable, predictable, and frankly rather boring. The public bureaucrat has been, and continues to be, an object of scorn as well as an easy target for humorists, and the task of implementing public policy continues to be seen as largely the same as it has been for decades or even centuries. Despite that apparent predictability, the job of the civil servant, as well as much of the environment within which he or she functions, has been transforming rapidly and the public sector is nothing like it was several decades ago. Intellectually, the consideration of public administration has also remained rather stable. Despite numerous changes in the public sector Max Weber’s conceptions of bureaucracy still constitute the starting point for most discussions (Derlien, 1999).