Characteristics of Lithuanian labour market policy development (situation analysis and development prospects, second part)
Darbo ir socialinių tyrimų institutas |
Mykolo Romerio universitetas |
The second part of the article (for the first section see the 26th issue of this journal) examines issues concerning the formation of Lithuanian labour policy in the period from 2001 to 2008. The study reveals that during that period Lithuanian labour market policy was modelled in view of preparing for the European Union (EU) accession stage, harmonising Lithuanian labour market policy with EU normative acts and implementing the common European Employment Strategy (EES). The national labour market policy was also drawn up in line with ‘homework’ assigned by the European Commission (EC) and the aim to create an active, flexible and stable labour market, also one that reflects national interests. The article presents practical and theoretical assessment of the separate stages of Lithuania’s labour market policy development. This article is a continuation of the first attempt to draw up an analytic assessment of changes and management characteristics to labour market development in the re-established Republic of Lithuania.
Remiantis atlikta analize galima teigti, kad 2001–2004 metų Lietuvos darbo rinkos politiką galima apibūdinti kaip procesą teigiamų poslinkių link, nes tuo laikotarpiu pradėta įgyvendinti LR užimtumo didinimo programa, ėmė mažėti aukštas nedarbo lygis, suaktyvėjo socialinių partnerių veikla, tapo lengviau pradėti verslą. Valstybės priimti sprendimai Lietuvos darbo rinkos politikos klausimais sudarė sąlygas jai tapti lankstesnei ir labiau atitinkančiai ES šalių darbo rinkos valdymo principus. 2005–2007 metų etapas pasižymi palankiais Lietuvos darbo rinkos politikai ekonomikos pokyčiais. Per šį laikotarpį gerokai sumažėjo nedarbas ir išaugo gyventojų užimtumas, tačiau daugelyje šalies regionų rimtai pradėjo jaustis darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, trūkumas. Statybos, transporto bei pramonės sektoriuje pasirodė darbuotojų iš trečiųjų šalių (Baltarusijos, Ukrainos, Kinijos ir kt.). Šiuo laikotarpiu vidutinio darbo užmokesčio prieaugis gerokai viršijo darbo našumo augimą. Apibendrinant galima pažymėti, kad 2001–2007 metų laikotarpis Lietuvos darbo rinkai buvo labai sėkmingas. Darbo rinkos politikos priemonėmis buvo siekiama didinti gyventojų ekonominį aktyvumą, efektyviau aprūpinti darbo jėga sparčiai augančią ekonomiką. Nepaisant teigiamų pokyčių mūsų šalyje liko vienas iš didžiausių ES ekonominio neaktyvumo (economic unactivity rate) lygio rodiklių (apie 32 proc.), mažas užimtumas pažangias technologijas naudojančiuose sektoriuose (2007 m. Lietuvoje apie 4,5 proc. nuo bendro užimtųjų skaičiaus, ES vidurkis apie 9 proc.) bei didelė pajamų diferenciacija.