Baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką netiesiogine tyčia – kelias link nuoseklesnės ir pagrįstesnės baudžiamosios politikos?
Mykolo Romerio universitetas |
Straipsnyje nagrinėjama galimybė taikyti baudžiamąją atsakomybę už netiesiogine tyčia padarytas nebaigtas nusikalstamas veikas. Lietuvoje tokia galimybė yra numatyta baudžiamajame įstatyme, tačiau nepripažįstama teismų praktikoje ir daugelio baudžiamosios teisės mokslininkų. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad nėra jokių teorinių kliūčių taikyti baudžiamąją atsakomybę už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką netiesiogine tyčia. Be to, jos taikymas, atsisakius tyčinių nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal faktiškai kilusius padarinius taisyklės, leistų išvengti šiuo metu teismų praktikoje pastebimo nusikaltimų, keliančių didelį pavojų žmogaus gyvybei arba sveikatai, kvalifikacijos ir skiriamų bausmių neadekvatumo šių nusikaltimų esmei ir pavojingumui.
Furthermore, in order to find out the possible obstacles for the proposal to apply criminal liability for the attempts with dolus eventualis, related norms of the Penal Code as well as the opinions of the researchers of criminal law are analysed. The analysis of Article 22 of the Lithuanian Penal Code shows that the text of the Penal Code does not preclude criminal liability for an attempt with dolus eventualis. What is more, the analysis of the theoretical discussion of the pro and contra views regarding the criminalisation of an attempt with dolus eventualis allows to conclude that dolus eventualis is compatible with the concept of attempt. Consequently, the author ascertains that there are no formal (dogmatic) reasons to object to the criminal liability for an attempt with dolus eventualis. He indicates that the discussion is of penal-political nature. The author concludes that because of the high dangerousness of the crimes committed with dolus eventualis, it is more politicaly reasonable to qualify such crimes according to the rules that are applied for intentional crimes (and, consequently, punish attempts) than to qualify them similarly to negligent crimes (and leave attempts unpunished).