We’ll build in sonnets pretty rooms

The next constellation to be dealt with encompasses those Cavalier poets that wrote brief and “neat” poems that deliberately eschew intellectualism or semantic obscurity. This will lead to an indispensable consideration of religious poetry, a variety that also merits close reading, as there is a significant array of writers who devoted their efforts to devotional introspection, sincere confessionalism and the dissemination of the Christian faith. For the sake of the contrast, we also examine libertine poetry, well surpassing the Cavalier “carpe diem” theme in order to embrace an often cruder morality. Finally, we intend to illustrate the achievement and social triumph, of a sort, of several women writers, to the effect of ending our tour with the poetry that more effectively blends landscape with politics and society (“country-house poems”).

alsuoja šie išskirtiniai kūriniai. Straipsnyje nagrinėjama ir kitos poetų rojalistų plejados kūryba, kurie rašė trumpas ir tvarkingas eiles, sąmoningai vengdami perdėto intelektualumo ar semantinių įmantrybių – tai religinė poezija, nusipelnanti atidaus skaitymo, kadangi dauguma poetų visą dėmesį skyrė introspekcijai, nuoširdžiam dievybės išpažinimui ir krikščioniškojo tikėjimo skleidimui. Kontrasto dėlei pateikiama ir laisvamaniškosios poezijos analizė. Ji gerokai pralenkia rojalistinės poezijos „Carpe Diem“ tematiką, siekdama apdainuoti ir dažnai šiurkštesnę moralę. Galiausiai, straipsnyje atskleidžiami ir moterų poečių bei rašytojų pasiekimai bei jų socialinis triumfas. Taigi, apžvelgiama visa ta poezija, kurioje kraštovaizdžio aprašymas efektyviausiai susipina su politikos ir visuomenės aktualijomis („dvarų eilės“).