Nevyriausybinių organizacijų samprata ir vieta viešojo valdymo sistemoje

Organizacijoms, kurios pagal savo veiklą ir pobūdį negali būti priskiriamos nei viešajam, nei privačiajam sektoriui, tampant vis svarbesnėms, itin svarbu suvokti jų veiklos specifiką, galimas veiklos formas ir poveikį visuomenės gerovei. Šio straipsnio tikslas – remiantis moksline literatūra atskleisti dabartinę nevyriausybinių organizacijų sampratą ir jų vaidmenį viešojo valdymo sistemoje. Pirmoje darbo dalyje remiantis moksline literatūra pristatomos galimos nevyriausybinių organizacijų sąvokos apibrėžtys (ne pelno, nevyriausybinės, nevalstybinės, savanoriškos, trečiojo sektoriaus organizacijos ir kt.) ir jų pasirinkimą lemiantys veiksniai. Antroje dalyje analizuojamas nevyriausybinių organizacijų ir viešojo sektoriaus santykis. Skirtingas viešojo valdymo tradicijas turinčiose šalyse galima išskirti antreprenerinio arba tinklinio valdymo tipus, tai lemia sprendimų priėmimo lygmenį ir nevyriausybinių organizacijų įtaką priimamiems sprendimams. Žemyninės Europos šalyse vyraujantis tinklinis bendradarbiavimas ir bendrų tikslų formulavimo siekis leidžia nevyriausybinėms organizacijoms ne tik tapti viešųjų paslaugų teikėjomis, bet ir įsitraukti į viešosios politikos formavimo procesą ir taip didinti savo įtaką. O anglosaksų šalyse vyrauja centralizuotas sprendimų priėmimas ir decentralizuotas, į rinką orientuotas paslaugų teikimas. Nepaisant skirtingo požiūrio į šias organizacijas, visose nagrinėtose šalyse akcentuojamas siekis stiprinti viešojo ir nevyriausybinio sektorių... [toliau žr. visą tekstą]

Nowadays when the role of institutions, which act outside the market and the state, grows, it is important to understand how they influence the public sector and the wellbeing of society. They can be named variously: “non-profit”, “nongovernmental”, “non-state”, “third”, “voluntary” organizations, etc., but they all have some common goals of performance. The purpose of this paper is to analyze the conceptions and characteristics of nongovernmental organizations and to describe possible variations of relationship between nongovernmental organizations and the public sector. To achieve this, the following steps have been taken: in first part of the article the definitions of nongovernmental organizations in different countries are presented; in the second part, the analysis of counties with different public governance traditions are analyzed. These analyses showed that in continental European countries, the relationship of these sectors can be defined as a network with horizontal communication, where actors develop shared policy goals and values. In other analyzed countries (Canada and the UK), the relationship can be described as a decentralized, market-based mechanisms of entrepreneurial governance. The article concludes that the sector of nongovernmental organizations in all analyzed countries receives special attention from governments and one of their goals is to strength mutual cooperation between the sectors.