Teisės į teisingą teismą, įtvirtintos Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 str., pobūdis, vieta ir apsaugos lygis kitų konvencijos teisių požiūriu

Jau ne vieną dešimtmetį vyksta diskusijos dėl žmogaus teisių hierarchijos egzistavimo galimybės bei galimo žmogaus teisių skirstymo pagal prioritetus, suteikiant vienoms teisėms didesnį apsaugos lygį nei kitoms teisėms. Tokią filosofinę diskusiją paneigia tarptautinėje teisėje vyraujanti žmogaus teisių tarpusavio priklausomumo ir nedalomumo doktrina. Šiuolaikinėje tarptautinėje arenoje nevyksta diskusijos dėl galimos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau -Konvencija) įtvirtintų teisių ir laisvių hierarchijos. Doktrinoje tik pateikiamos įvairios Konvencijoje įtvirtintų teisių ir laisvių klasifikacijos, grįstos įvairiais pagrindais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - Teismas) taip pat nėra savo praktikoje pateikęs aiškios nuomonės šiuo klausimu. Tačiau nepaisant vyraujančios nuomonės šiuo klausimu, kad tokios hierarchijos nėra, vis dėlto kai kurie žmogaus teisių specialistai nepaneigia tokios žmogaus teisių hierarchijos galimybės, netgi įžvelgia tokios hierarchijos pranašumų. Be to, analizuojant Teismo praktiką, t. y. analizuojant teisės į teisingą teismą ir kitų Konvencijos teisių konkurencijos klausimą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl tokios hierarchijos egzistavimo ir teisės į teisingą teismą apsaugos lygio kitų Konvencijos teisių atžvilgiu. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje vartojama sąvoka teisė į teisingą teismą yra laikoma teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 str., sudėtine teise, susidedančia iš šių elementų: teisės į teismą, lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų, teisės tylėti, teisės nebūti verčiamam duoti parodymus prieš save, teisės bendrauti su savo advokatu, teisės asmeniškai ir efektyviai dalyvauti teismo procese bei teisės į pagrįstą teismo sprendimą. Straipsnį sudaro trys struktūrinės dalys.

The discussion on the existence of the hierarchy of human rights and possible their prioritization by providing a higher level of protection to certain rights there exists already several decades. The prevailing doctrine of human rights interdependence and indivisibility almost negates such a philosophical discussion. As a result, the discussion on the possible hierarchy of the human rights established in the European Convention of Human Rights practically does not take place. The doctrine proposes various classifications of the Convention rights and freedoms f that are based on various grounds. The European Court of Human Rights has also not given a clear opinion on this issue in its practice. Despite the prevailing opinion on this issue, nonetheless some specialists of human rights do not deny the possibility of the existence of the human rights, even more they envisage the advantages of such a hierarchy. Moreover, analysing the case-law of the Court, i.e. the issue of the two competing rights - the right to a fair court and other rights of the Convention, an unambiguous conclusion cannot be made on the existence of such a hierarchy and the protection level of the right to a fair court with respect to other rights of the Convention. It should be noted that the term used in this Article - the right to a fair court - is held to be the constituent right of the right to a fair trial, established in Article 6 of the Convention, comprising of such elements: the right to a court, equality of arms, adversarial process, the right to be silent, the right not to incriminate oneself, the right to communicate with the counsel, the right to effective and personal participation in the court proceedings and the right to a reasoned judgement of the court. The article comprises of three parts.