Valstybių pripažinimo ir valstybių teisių perėmimo sąveika

Straipsnyje nagrinėjamas valstybių pripažinimo ir valstybių teisių perėmimo institutų sąveikos klausimas. Aptariami pamatiniai valstybių pripažinimo klausimai, kurie turi įtakos galimam institutų tarpusavio ryšiui nagrinėti: valstybių pripažinimas kaip valstybės vienašalis sprendimas, jo politinė ir teisinė prigimtis ir sprendimų dėl pripažinimo priėmimas tarptautinėse organizacijose. Analizuojama valstybių pripažinimo reikšmė valstybių teisių perėmimo procesams, jų turiniui ir spartai priklausomai nuo valstybių teisių perėmimo objektų ir būdo, kuriuo susiformavo nauja valstybė. Aptariami teisių perėmimo klausimai, kai naujai susikūręs subjektas pripažįstamas tik dalies tarptautinės bendrijos ir neturi pirmtakės pripažinimo. Atskiriamos valstybių teisių perėmimo ir valstybių teisių tęsimo kategorijos ir tokio atskyrimo reikšmė bei abipusė sąveika su valstybių pripažinimo klausimu.

The first question arising once a new international law subject appears (or declares to be appeared) in international community is the question of recognition, and the question of succession of states is in some instances dependent on the former and comes afterwards. It is obvious that these two institutes of international law are closely interrelated, and in some cases the undertaking to solve the questions of succession has been considered as one of the recognition prerequisites. Recognition plays a major role when solving questions of succession, especially depending on the type of creation of a new state. Once the creation of a new state is peaceful and agreed, in most cases the recognition follows shortly, and the questions of succession are being agreed upon afterwards without problems. If the creation of the state is not agreed with a predecessor state (usually in cases of secession), it might take time to solve the questions of recognition as well as those of succession, therefore, the recognition of a predecessor state plays a major role. In cases of continuity of the predecessor state (which is not a form of succession, but rather the further existence of the predecessor state), recognition – initially by other subjects of a certain legal relation – successor states – has a constitutive meaning. It must be noted that if an entity declares itself to be independent or incorporated into another country on the basis of a breach of international law, other subjects of international law usually use the non-recognition policy. In this case, no state succession should take place.