Socialinės pedagoginės pagalbos modeliavimas mokykloje

Abstract

Šiuolaikinėje visuomenėje vaikų ir jaunimo problemos tampa vis sudėtingesnės, kiekviena ugdymo institucija turi surasti priemonių ir būdų, kaip sutelkti organizacijos narių energiją ir jų potencinius pajėgumus tam, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas – užtikrintos mokymo ir mokymosi sąlygos, suteikiančios galimybių įgyti kompetencijų ir gebėjimų spręsti problemas ir priimti sprendimus. Tai reiškia, kad į vaikų socializacijos procesą turi būti įtraukti visi pedagogai, mokinių tėvai, socialinę pedagoginę pagalbą teikiančios institucijos, galinčios padėti užtikrinti kokybiškos socialinės pedagoginės psichologinės pagalbos teikimą. Laiku mokiniui teikiama socialinė pedagoginė pagalba gali padėti ateityje asmeniui išvengti skurdo, socialinės atskirties, o visuomenei sumažinti tokias opias socialines-ekonomines problemas kaip nedarbas, nusikalstamumas, sergamumas dėl žalingų įpročių. Tyrimai rodo, kad nesėkmę mokykloje patyrę asmenys sunkiau įsidarbina ir rečiau randa nuolatinį, gerai mokamą darbą (OECD, 2012). Nesėkmės ir prigimtinių sunkumų akcentavimas yra rimta kliūtis tarpasmeniniams gebėjimas formuotis (Nieminen ir Pesonen, 2022). Užsienio mokslininkų tyrimuose nurodomos sąsajos tarp mokyklos laiku suteiktos kompleksinės pagalbos ir mokymosi sunkumų įveikimo (Mellin ir Weist, 2011; Bates ir kt., 2005). Kita vertus, pagalba – tai didžiulė parama mokytojams (Mellin ir Weist, 2011), kuriems sudėtinga atliepti didėjančios įvairovės mokinių poreikius, mažinti mokinių iškritimą. (Rumberger ir Lim, 2008; Wood ir kt., 2017). Švietimo pagalbos teikimas ugdymo dalyviams yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti efektyvų ugdymą ir ugdymąsi, įveikti ugdymosi kliūtis ir mažinti atskirtį (Šapelytė ir kt., 2021). Tad pagalba kiekvienam mokiniui, išvengiant silpnojo asmens stigmos, bet įgalinant veikti savo galimybių ribose kiekvieną mokinį, yra ypač aktuali tema Lietuvos mokyklose. 2021 metais atlikto tyrimo „Lietuvos pedagoginės psicho- loginės pagalbos teikimo modelio ekspertinis vertinimas“ (Šapelytė ir kt., 2021) duomenimis, nustatyta, kad Lietuvoje ne visiems mokiniams užtikrinama reikiama pagalba. Žemus akademinius pasiekimus turintys mokiniai (mokosi blogai ar patenkinamai) atsiduria pažeidžiamumo situacijoje, nes nesulaukia arba mažiau sulaukia mokytojų, bendraamžių pagalbos, dažniau patiria patyčias ir diskriminavimą, labiau neigiamai vertina pagalbos kultūrą, pagalbos veiksmingumą. Todėl tyrime rekomenduojama kurti nedideles pedagogų pagalbos klasėje komandas ir stiprinti pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų bendradarbiavimo ir komandinio darbo kompetencijas, kurios būtinos dirbant pedagogų komandose, planuojant ir įgyvendinant individualų pagalbos vaikui planą, veiksmingai dirbant vaiko gerovės komisijose, taikant mokymą bendradarbiaujant klasėse.