Filosofija ir tiesos sritys
Capelle-Dumont, Philippe | Strasbūro universitetas |
Vertėjas / Translator |
Mykolo Romerio universitetas |
Straipsnyje analizuojama tiesos sąvoka, išskiriant įvairias tiesos sritis. Jų priskaičiuojama keturios: filosofinė tiesa, mokslinė tiesa, teologinė tiesa ir estetinė tiesa. Didžiausias dėmesys skiriamas filosofinės tiesos santykiui su mokslu bei jos santykiui su teologija. Mokslo ryšys su tiesa yra apibūdinamas kaip „dvejojimas“, ir toks apibūdinimas leidžia ne tik apibrėžti mokslinės tiesos specifiką, bet ir ieškoti sąryšio su graikiškąja filosofine tiesos samprata, interpretuojama ypač per heidegeriškąją prizmę. Heideggeris taip pat pasitelkiamas kaip išeities taškas, apibūdinant filosofinės tiesos santykį su teologija, tačiau jo siūlomas modelis yra atmetamas. Ieškant teologinės tiesos specifikos bei jos ryšio su filosofiniu mąstymu, yra kreipiamasi į Derrida, šv. Augustino bei Rosenzweigo darbus. Išvadoje keliamas kiekvienos tiesos srities savitumo bei galimo jų vienijimosi klausimas.
Heidegger’s approach is also taken as a starting point in defining the relationship between philosophical truth and theology. However, the proposed model is rejected, as the German philosopher was unable to discern authentic thinking in a peculiar area of theology. Searching for truth in theological specificity and its relationship to philosophical thinking, the article analyses texts by Derrida, St Augustine and Rosenzweig. Reflecting on the concept of religion Derrida defined two conceptual groups those of innocence and of faith. Their connection, which inevitably leads to God figure as an absolute guarantor of salvation, forms an essential part for the conditions of faith encompassing knowledge structures. Derrida’s thinking is corrected and supplemented by Augustine’s reflections on “vera religione” concept, however, after identifying the Hegelian truth development in time process, the emphasis is placed on Rosenzweig’s primordial not-knowing about the world, the God and the idea of man. The latter is associated with the Christian point of view stemming from love and is the best medium for determination of philosophical and theological truth relations. In conclusions the issue of originality and possible unification of each area of truth is discussed. Each “area of truth” finds in the opposite area a motive for seeking of its own truth: faith, methodical examination or questioning versatility.