Prieiga prie teisės aktų Europoje: apžvalga ir raidos tendencijos
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2011 |
Kadangi šiuo metu nėra nustatyta rekomendacijų ar standartų informacinėms teisės aktų sistemoms, teisės informatikos mokslo pareiga nagrinėti vykstančius elektroninės teisėkūros procesus, jų pasikeitimus, siūlyti, kaip kurti elektroninę teisėkūrą, siekiant gauti kuo daugiau naudos teisėkūros subjektams, teisės įgyvendintojams bei visai visuomenei. Temos aktualumą rodo ir ypatingas Europos Sąjungos institucijų dėmesys teisėkūros tobulinimui1 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje2 nurodytos teisėkūros sistemos tobulinimo priemonės. Tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių patirtį skelbiant ir oficialiai viešinant teisės aktus bei nustatyti, kokie iššūkiai laukia pereinant nuo „popierinės“ prie elektroninės teisėkūros procesų, susijusių su teisės aktų skelbimu. Tyrimo objektas – Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių teisėkūros procesas, susijęs su teisės aktų skelbimu. Tyrimo objektu pasirinktos tik Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės, kadangi šių valstybių išskirtinumas yra tas, jog Europos Sąjungos institucijos siekia efektyvios šių valstybių teisės aktų skelbimo informacinių sistemų tarpusavio sąveikos. Metodologija – dokumentų analizė, atvejų analizė, lyginamoji analizė, apibendrinimas.
the public, free of charge, information easily accessible and retrievable, voluminous technical acts easier to handle, no printing costs, more environmentally-friendly, more and more people use ICT to seek information, no time constraints to the availability of data, legal certainty will be granted. The author thinks that before creating future digital legislation information systems, some procedures shall be done. If we want to have pan-European information systems of legislation, EU should adopt standards for better information exchange, and for legislation process unification. The author thinks that non-consolidated versions of law acts are old fashioned, and are not suitable for modern digital legislation. Countries should change procedures of legislation, only consolidated versions of acts would be adopted, used and officially recognized. The article talks about technical issues of digital legislation information systems, legal XML, semantic search, Web 2.0. (for example: user comments) and Web 3.0. (for example: user rankings, other possible search) and artificial intelligence technologies shall be used. Author focus also is on an interesting project in Sweden—lagen.nu. It is a unique practice, based on the same idea like Wikipedia: cost free, users make content, open source software and the most user friendly service available at the moment in legislation services. Some experience could be taken in to government projects, for example involving users to create better content and better legislation.