Kultūriniai veiksniai kaip nepaprastųjų situacijų valdymo iššūkis
Šiaulių universiteto leidykla |
| Date Issued |
|---|
2016 |
Straipsnyje analizuojamos su nepaprastųjų situacijų valdymu susijusios kultūrinės problemos. Straipsnio tikslas – įvertinti kultūrinius veiksnius kaip nepaprastųjų situacijų valdymo iššūkį. Keliami šie uždaviniai: aptarti kultūros sampratą nepaprastųjų situacijų kontekste; įvertinti nepaprastųjų situacijų valdymo iššūkius skirtingose kultūrose; pabrėžti etninių ir kultūrinių veiksnių įtaką nukentėjusiųjų psichikos sveikatai. Atlikdami tyrimą, autoriai naudojo literatūros analizės, sintezės ir apibendrinimo metodus. Įvertinus tarpkultūrinę nepaprastųjų situacijų valdymo patirtį teigiama, kad kultūriniai veiksniai gali būti vertinami ir negatyviai, ir pozityviai. Didžiausiais iššūkiais nepaprastųjų situacijų valdymo procese tampa tokie kultūriniai aspektai kaip religiniai įsitikinimai, kalba ir individų požiūris į lyties ir socialinės klasės vaidmenis. Prie pozityvių kultūrinių veiksnių galima priskirti individų gebėjimą greičiau adaptuotis, susitaikyti su netektimis, savanoriškai įsitraukti į nepaprastųjų situacijų valdymo sistemą. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nepaprastosios situacijos gali išbalansuoti ekstremalius išgyvenimus patyrusias bendruomenes, sutrikdyti jų socialinę struktūrą, nulemti psichikos sveikatos sutrikimų atsiradimą. Pažymima, kad skirtingose kultūrose minėti sutrikimai pasireiškia nevienodai, todėl, teikiant pagalbą nukentėjusiems nuo katastrofų žmonėms, būtina išmanyti kultūrinį kontekstą.
The study deals with cultural problems related to emergency issues. Its aim is to analyse cultural factors that have influence upon emergency management. Objectives: to discuss the concept of culture in the context of emergency management, to evaluate challenges that different cultures face in emergency management, to emphasize the ethnic and cultural factors that have influence upon the mental health of victims. Research methods: literature analysis, data synthesis and generalization. Having analyzed emergency management practices in various countries it was found that the influence of cultural factors may be positive and negative. The main cultural factors are: religious beliefs, a language barrier, attitudes towards gender and social class. A person’s ability to adapt, reconcile himself to losses, voluntare are positive factors. It is important to note that emergency situations may rebalance the affected communities, put the social system at risk, lead to mental health problems. It was found that the above mentioned factors manifest themselves differently in different cultures therefore it is necessary to know the cultural context while providing victims of emergencies with support.