Hanso Kelseno teisės teorija
| Author(s) | |
|---|---|
Schambeck, Herbert | Linco universitetas |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2011 |
Hanso Kelseno (1881–1973) mokymas apie teisę aprėpia bendrosios teisės teorijos, teisės filosofijos, bendrojo mokymo apie valstybę, konstitucinės, administracinės ir tarptautinės teisės klausimus. Jis yra ir 1920 metų Austrijos Konstitucijos projekto autorius. Viena iš daugybės jo publikacijų ir 1950 metais Niujorke pasirodęs Jungtinių Tautų chartijos komentaras. Tarp daugelį kartų publikuotų ir į kitas kalbas išverstų darbų žinomiausia ir didžiausią įtaką padariusi jo knyga „Grynoji teisės teorija“. Grynoji teisės teorija yra pozityviosios teisės teorija, mokslas, kuris pozityviąją teisę aiškina tik normatyviąja prasme. Kelsenas eliminuoja bet kokį nenormatyvų požiūrį. Jo teisiniu pozityvizmu pagrįstas teisės mokslas suponuoja valstybės vertybinį neutralumą ir individų indiferentiškas nuostatas. Kelsenas atsiriboja nuo bet kokios viršpozityvios teisės (präpositives Recht), taip pat ir nuo prigimtinės teisės. Todėl ši Grynoji teisės teorija tinka ir totalitariniams bei autoritariniams režimams.
Kelsen looks at the legal validity of the justification as the anatomy of positive law. He derives the basis for the validity of norms from a hypothetical, separated from the content The Underlying Rule (Grundnorm). The Underlying Rule, as a formal legal point of accountability for positivity (Zurechnungspunkt), ensures the constitution, which in its turn points out the leading steps of legal procedures. This training was taken by Kelsen from his student and later his colleague Adolf Merkl (1890-1970), and thus through Merkl static interpretation of the law became a dynamic one. Steps of legal procedures assert themselves in hierarchically organised, concretising constitution legislation, such as constitutional law, common law, judicial decisions, administrative regulations and executive acts. The durability of the validity of these rules and their effectiveness is always ensured through legislation, application and obeying the law. In fact, the validity of legal norms terminates when there is no effectiveness mentioned above. Therefore, Merkl demanded for supplementing teaching in legal forms, which relied on Kelsen’s Pure Theory of Law, with ideas on the content of the law (Rechtsinhaltsbetrachtung). Kelsen called ‘relativity’ in his work ‘The Essence of Democracy and the Value’ as the democratic worldview (Weltanschauung der Democrats). Kelsen’s merit is the explanation of possibilities and limitations of law through normative terms, offering to link a fair understanding of the right with its application.