Atsakomybės už preliminariosios sutarties nevykdymą problemos
| Author(s) | |
|---|---|
Kryžiūtė, Indrė | Verslo ir vadybos akademija |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2012 |
Straipsnyje lyginamuoju aspektu yra analizuojami probleminiai klausimai, kylantys taikant civilinę atsakomybę už preliminariosios sutarties nevykdymą. Pirmoje straipsnio dalyje aptariamas atsakomybės už preliminariosios sutarties nevykdymą prigimties klausimas. Derybų šalims sudarius preliminariąją sutartį, jų santykiai įgyja tam tikrą sutartiniams santykiams būdingą pobūdį, tačiau negalimumas atlyginti negautos naudos, taip pat reikalavimo įvykdyti prievolę natūra netaikymas parodo, kad sutartinė atsakomybė nėra taikoma visa apimtimi. Taigi įvertinus šių santykių specifiką teigtina, kad atsakomybė už preliminariosios sutarties nevykdymą Lietuvoje turėtų būti kvalifikuojama kaip sui generis. Antroje straipsnio dalyje analizuojama, kokie nukentėjusiosios šalies patirti nuostoliai įeina į atlygintinų nuostolių kategoriją preliminariosios sutarties nevykdymo atveju: derybų išlaidos, prarastos galimybės piniginė vertė, o gal ir negauta nauda. Preliminariosios sutarties nevykdymo atveju nėra galimybės reikalauti negautos naudos pagal nesudarytą sutartį atlyginimo, nors atlikta Lietuvos teismų praktikos analizė parodė, kad lūkesčių nuostoliai yra atlyginami dėl netikslaus prarastos galimybės piniginės vertės instituto netinkamo taikymo.
In fact, the biggest problem is the scope of damages recoverable under the preliminary agreement. As far as the tendencies of a legal doctrine and jurisprudence of Lithuania and other countries are concerned, the aggrieved party should be compensated not only the direct expenses incurred during the negotiations, but also the value of lost opportunity, which must be based on real, proven, unavoidable income or expenses. It is not possible to claim the profit which would have resulted had the main contract been concluded (the so-called expectation damages). Recent tendencies show that the Lithuanian courts are prone to make no distinction between the concept of the lost opportunity to conclude a transaction with a third party (as reliance damages) and lost profits as expectation damages. The reason for such an interpretation is the fact that the value of lost opportunity can be determined by applying the principle of price difference provided in Article 6.258(5) of the Lithuanian Civil Code, which is used for contractual liability. This principle should be applied in accordance with the Commentary on the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts and in the context of the nature of the preliminary agreement. Therefore, the aggrieved party may claim compensation for damages in the amount of difference between the price of the contract that has not been concluded with a third party and the price of the replacement contract. Such an interpretation reflects the compensatory function of the recovery of the value of the lost opportunity.