Filosofijos krizė: tarp sociologijos ir literatūros
Author(s) | |
---|---|
Vieillard-Baron, Jean-Louis | Puatjė universitetas |
Other(s) | ||
---|---|---|
Vertėjas / Translator |
Mykolo Romerio universitetas |
Date Issued |
---|
2013 |
Straipsnyje konstatuojama dabartinė filosofijos krizė bei pateikiamas nuodugnus jos priežasčių ir išeities perspektyvų tyrimas. Teigiama, kad filosofijos krizę aiškiausiai rodo: 1) filosofijos ištirpdymas socialiniu lygmeniu ir sociologijoje, 2) filosofinės problematikos neigimas hermeneutinėje tekstų analizės tradicijoje, 3) kraštutinės filosofijos specializacijos procesas. Straipsnyje pateikiama kiekvieno iš šių atvejų analizė, ypač daug dėmesio skiriant amerikiečių filosofų Terry Pinkardʼo ir Martha Nussbaum darbams, geriausiai iliustruojantiems krizinę filosofijos būklę. Kaip filosofijos krizės įveikimo būdą autorius nurodo dvasinės realybės pažinimą, kurį galima perteikti per dvi sąvokas: švelnumas ir paprastumas. Šias sąvokas suvokiant gilia metafizine prasme, atsiveria autentiško filosofavimo laukas. Iliustruodamas tokį filosofavimą, autorius pasitelkia daugybę pavyzdžių, didžiausią dėmesį skirdamas prancūzų filosofams Pierreʼui Hadotui ir Louisui Lavelleʼiui.
The philosophers’ reflections are understandable only to a narrow circle of specialists. It is a sign that such philosophy has generally lost communication with the human reality, and, therefore, is inauthentic philosophy. As a way of exit from the crisis of philosophy the author suggests learning about the spiritual reality that be exercised via two concepts: gentleness and simplicity. A deep understanding of these concepts in the metaphysical sense opens an authentic philosophizing field. To illustrate this manner of philosophizing, the author draws on numerous examples, with the major focus on French philosophers Pierre Hadot and Louis Lavelle. Gentle and simple assessment of reality, creates a special relationship field between people and between thinkers, which celebrates growth of the authentic philosophy.