Registruoto nusikalstamumo statistikos ir viktimologinių tyrimų duomenų kompleksinio panaudojimo problemos
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2012 |
Pasaulyje yra paplitę du pagrindiniai informacijos šaltiniai, kuriais remiantis tiriamas nusikalstamumas, – tai registruoto nusikalstamumo statistika ir viktimologinių tyrimų (apklausų) duomenys. Nusikalstamumo vaizdas, gaunamas iš šių skirtingų šaltinių, dažniausiai yra labai skirtingas, tačiau nėra sukurtos metodikos, kaip pasiekti šių duomenų palyginamumą, kaip kompleksiškai panaudoti abiejų šaltinių informaciją vertinant nusikalstamumą šalyje. Straipsnyje nagrinėjami užsienio valstybėse (Australijoje, Bulgarijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje) naudojami nusikalstamumo vertinimo, remiantis registruoto nusikalstamumo statistika ir viktimologinių tyrimų duomenimis, metodologiniai aspektai ir problemos, pateikiamos išvados ir siūlymai dėl šių duomenų palyginamumo bei panaudojimo vertinant nusikalstamumą Lietuvoje.
A new approach to this problem is needed — it is appropriate to create new indicators (models) on agreed ways of integrating these two sources of information. • At the Lithuanian national level it is necessary to establish a standardized crime victim survey methodology in accordance with national law and the availability of resources. • The calendar year of the investigation period is best for national crime victim surveys in Lithuania, because it compares most accurately with the recorded crime statistics and is optimal, given the modest resources allocated to victimological surveys, for the respondents’ ability to remember the older events. • Victimological polls can be taken with 2,000 respondents (two times more than usual) for more specific estimation of rare offenses in Lithuania. This can be achieved by taking a less expensive way—through repeated questioning by two omnibus routes (each of 1000 respondents) and using the same period of investigation.