Tarptautinės teisės aktų konstitucingumo ir jų taikymo problemos Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamos aktualios tarptautinės teisės ir vidaus (nacionalinės) teisės sąveikos problemos. Atkreipiamas dėmesys į šios problemos istorines teorines ištakas, paliečiami bendrieji klausimai, kurie kyla derinant vidaus ir tarptautinę teisę. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kaip ši aktualija sprendžiama vadovaujantis dualistine arba monistine koncepcijomis, ir kaip ji realizuojama valstybių konstitucijose. Straipsnyje bandoma išsiaiškinti, kaip sprendžiamas tarptautinės teisės ir valstybių konstitucijų sąveikos klausimas, atkreipiamas dėmesys į tuos teisinius mechanizmus, kurie yra įtvirtinti valstybių konstitucijose. Šiame kontekste pabrėžiamas konstitucinės justicijos vaidmuo. Nagrinėjamos dvi tarptautinių teisės aktų konstitucingumo tikrinimo formos – išankstinė ir vėlesnioji. Pastebima ta tendencija, kad, be tarptautinių teisės aktų konstitucingumo tikrinimo, konstituciniams teismams pavedama ir kita – nustatyti, ar valstybių įstatymai ir kiti teisės aktai atitinka tarptautinės teisės aktus. Straipsnyje daug dėmesio skiriama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijos, nagrinėjant tarptautinių sutarčių konstitucingumą, ypatumams. Atskleidžiama Konstitucinio Teismo nuostatų dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikšmė Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Atskirai nagrinėjama, kokį vaidmenį vaidina tarptautinės teisės principai ir normos formuluojant Konstitucinio Teismo motyvus ir argumentus.