Savarankiškai dirbančių asmenų prašymų nagrinėjimas Lietuvos darbo ginčų komisijose „Sic-non“ bylose
| Date | Volume | Issue |
|---|---|---|
2024 | 31 | 2 |
Šiame straipsnyje nagrinėjamas individualių darbo ginčų dėl tariamai fiktyviai savarankiškai dirbančių asmenų teisinis reguliavimas Lietuvos darbo teisėje. Kadangi individualūs darbo ginčai Lietuvoje turi būti nagrinėjami privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka darbo ginčų komisijoje, kyla klausimas, kokia apimtimi šios komisijos turi priimti ir vertinti dirbančių asmenų, formaliai vykdančių darbą pagal civilinę sutartį, tačiau teigiančių, kad ši sutartis yra darbo sutartis, prašymus. „Primacy of facts“ principas lemia, kad, sprendžiant darbo sutarties sudarymo klausimą, faktinės aplinkybės ir šalių veiksmai turi pirmenybę prieš sutarties formą ar sutartyje išreikštą ketinimą. Nors tai nėra pagrindinė Darbo ginčų komisijos pareiga, spręsdama dėl savo kompetencijos, ji turi įvertinti faktines aplinkybes ir įvertinti, ar faktiškai yra susiklostę darbo santykiai. Tai reiškia, kad reikia atsižvelgti ne tik į sutarties formą, bet ir į jos įgyvendinimą, t. y. vertinti faktinius šalių santykius. Dirbančiam asmeniui gali būti sunku gauti įrodymų, patvirtinančių darbo sutarties buvimą, nes tokius įrodymus gali turėti tik galimas darbdavys. Todėl Darbo ginčų komisijai turėtų pakakti nuoseklaus ir pagrįsto teiginio, jog tai galėtų būti darbo santykiai, kad ji atliktų išsamią analizę, taip pat įvertintų galimo darbdavio įtraukimą. Straipsnyje pasitelkiamos paralelės su Vokietijos teisine sistema, kurioje tokiose bylose, vadinamose „sic-non“, taikomas specialus požiūris.
This article examines the legal framework of individual labour disputes involving alleged false self-employment individuals in Lithuanian employment law. As individual labour disputes in Lithuania must be heard in a mandatory preliminary dispute resolution proceeding before a Labour Dispute Commission, the question arises as to what extent these Commissions are required to receive and assess applications from working persons who formally provide work under a civil law contract but assert that the contract is an employment contract. The principle of primacy of facts dictates that the facts and actions of the parties take precedence over the form of the contract or the intention expressed in the contract when deciding whether an employment contract has been concluded. Despite not being an original responsibility of the Labour Dispute Commission, in deciding on its competence, it has to assess the facts and assess whether an employment relationship has in fact been established. This means that not only must the form of the contract be considered, but also its implementation, i.e., the actual relationship between the parties. It may be difficult for the working person to obtain evidence for the existence of an employment contract, as only the alleged employer might be in possession of such evidence. Therefore, a coherent and substantiated assertion that it could be an employment relationship should be sufficient for the Labour Dispute Commission to carry out a thorough examination, including the involvement of the alleged employer. The article draws parallels with the German legal system, which applies a special approach to such cases, known as “sic-non” cases.