Prieglobsčio prašytojų sulaikymo taikymo problemos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2012 |
Prieglobsčio prašytojų sulaikymo klausimas specifinis tiek dėl ypatingos sulaikomo asmens situacijos (asmuo, kuriam gresia žmogaus teisių pažeidimai, kreipiasi dėl prieglobsčio priimančioje valstybėje), tiek dėl sulaikymo pobūdžio ypatumų (asmuo nėra padaręs nusikaltimo, o atvykimo ar buvimo neteisėtumą paprastai nulemia tai, kad asmuo priverstas palikti savo kilmės valstybę ir neteisėtai atvykti į priimančiąją valstybę siekdamas išvengti žmogaus teisių pažeidimų), todėl pastaruoju metu kelia daug diskusijų ypač Europos Sąjungos mastu. Diskusijos anksčiau ar vėliau tiesiogiai paveikia nacionalinę teisę, nes priimtų direktyvų nuostatos privalo būti tinkamai perkeltos į nacionalinius teisės aktus. Straipsnyje aptariami naujausi susiję su sulaikymu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, perkėlus Grąžinimo direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant naujas teisės nuostatas. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, kaip, autorių nuomone, turėtų būti aiškinamos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų tikslus ir nuostatas.
At the end, the conclusions are drawn as to the way that the provisions of the Law on the Legal Status of Aliens should be interpreted in the light of the purposes and provisions of the European Union directives. In order to avoid contradictory practice and at the same time ensure the interests of public order in Lithuania, Article 113(7) of the Law on the Legal Status of Aliens could be applied.