Institucinės reguliacinės valstybės infrastruktūros plėtros analizė
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2012 |
Reguliacinės valstybės kilimas susijęs su reguliavimo reformomis, vykusiomis XX a. Vakarų Europos valstybėse, per kurias vyko privatizavimo ir liberalizavimo procesai. Visa tai buvo susiję su grupės naujų infrastruktūrų, naujos valstybės funkcijos samprata tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek Europos Sąjungos, tiek globaliu mastu. Reguliavimo teoretikai padarė išvadą, kad šiuolaikinio valdymo sąlygos bei stiliai tokį valdymą konstatuoja kaip reguliacinę valstybę. O tokios valstybės institucinė išraiška yra nepriklausomos reguliavimo institucijos. Vakaruose nepriklausomi reguliuotojai įvardijami arba nepriklausomais reguliavimo subjektais, arba nepriklausomais administravimo subjektais. Lietuvoje šios institucijos vadinamos Seimui atskaitingomis (pvz., Lietuvos bankas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Konkurencijos taryba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija).
The author comes to the conclusion that the regulatory state is a form of governance, where the main role is given to the institutions that are separated from the political cycles and that make their decisions strongly backed-up on technical expertise. Moreover, public politics becomes apolitical and public polity/governance becomes technocratic. The regulatory state uses the method called statutory regulation. The main features of the independent regulatory agencies are: they are independent from the executive bodies; they fulfil quasi-legislative, quasi-executive and quasi-judicial functions.