Diskusijos metodo taikymas mokant profesinės užsienio kalbos
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2008 |
Metodai, mokantys dirbti savarankiškai ir apimantys bendravimą, gali būti sėkmingai taikomi mokant(is) profesinės užsienio kalbos. Straipsnyje analizuojamas diskusijos, kaip grupinio savarankiško darbo, metodas, padedantis studentams žodžiu išreikšti savo žinias. Aktyviai manipuliuodami idėjomis ir informacija studentai turi didesnę galimybę geriau išmokti mokomąją medžiagą ir ja naudotis. Diskusijos metodas remiasi principu, jog studentai, rengdami dialogus, gali išsiaiškinti problemas ir rasti būdus kaip jas išspręsti. Straipsnyje pateikiamos 6 klausimų rūšys pagal Bloom teoriją. Pirmojo lygio klausimai nustato studentų pasirengimą diskusijai. Sekantis lygis yra „supratimo“ lygis. Trečiojo lygio klausimai atskleidžia išmoktos medžiagos panaudojimą. Po „analizės“ ir „sintezės“ klausimų seka aukščiausias „įvertinimo“ lygis, reikalaujantis sprendimų ir nuomonės. Straipsnyje taip pat apibūdinamos penkios diskusijų fazės ir apibendrinamas fakultete atliktas profesinės užsienio kalbos mokymo tyrimas, taikant diskusijos metodą.
Methods teaching to work independently and methods covering communication and cooperation can be efficiently applied when learning a foreign language. The paper deals with discussion method, as a method teaching group independent work, which helps the students express their knowledge verbally and is very topical when learning a foreign language. When students are actively involved in manipulating ideas and information, they have a much greater chance of learning the material and using it. The discussion method is based on the principle that, through a dialogue students can be led to discover solutions to problems on their own. In the paper six types of discussion questions according to Bloom’s theory are presented. At the lowest level „knowledge” questions requiring factual recall establish the general background and help to determine the level of student preparation for the discussion. The next level is „comprehension” level. Then follow “application” questions asking students to reach a conclusion based on evidence from the reading or other assignments. After „analysis” and „synthesis” questions follows the highest level of „evaluation” questions demanding judgements based on factual knowledge of the material, application of concepts, and evaluation of evidence. In the paper five main stages of discussion are described: clearly formulated goals, concentration on discussion, guidance, ending and short generalization. The paper also generalizes the results of the research on application of discussion method performed at Mykolas Romeris university Kaunas faculty of police.