The problematics of recognition of same-sex marriages originating from member states according to the EU legal regulation
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2012 |
Reglamente vartojama neutrali terminologija; jis priimtas tuo metu, kai tos pačios lyties santuoka ES jau buvo galima (Nyderlanduose); iki šiol Reglamente nėra forum necessitatis nuostatos, ir teigiama, kad net ir musulmoniškos santuokos galėtų patekti į šio Reglamento taikymo sritį, jei pagal lex loci celebrationis jos būtų teisėtos. Be to, priešingu atveju santykis būtų kontraktualizuotas, o tai prieštarautų naujausiai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, pagal kurią tos pačios lyties asmenys gali užmegzti šeiminius santykius, o 12 straipsnis (teisė į santuoką) nebėra taikomas išimtinai tik skirtingų lyčių sutuoktiniams. Panašus argumentavimas galioja ne tik jurisdikcijai, bet ir taikytinos teisės nustatymui. Straipsnyje analizuojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, tiesiogiai susijusi su nediskriminavimu dėl seksualinės orientacijos, ar netiesiogiai pritaikytina aptariamai problematikai: Maruko v. VddB, Jürgen Römer v. City of Hamburg, Metock, Zambrano ir kt. Remiantis šiomis bylomis, argumentuojama, kad tos pačios lyties asmenų santuokos, sudarytos ES, turėtų būti pripažįstamos visose valstybėse narėse, nesudarant galimybės atvirkštinei diskriminacijai ar pakeičiant santuokos statusą (pvz., prilyginant jį partnerystei). Galiausiai straipsnyje aptariami numatyti teisinio reglamentavimo pasiūlymai dėl civilinio statuso dokumentų laisvo judėjimo Europos Sąjungoje. Europos Komisija pabaigė viešųjų konsultacijų etapą ir teisės akto pasiūlymą planuojama pateikti 2013 m. Siūlomi keli variantai, kaip automatiškas pripažinimas ir kolizinių normų suderinimas ES lygmeniu. Siūlytina nustatyti, kad santuokos liudijimai turėtų būti automatiškai pripažinti visose ES narėse, netaikant papildomų formalumų, ir vadovaujantis abipusio pasitikėjimo principu. Kolizinių normų harmonizavimo pasiūlymas kritikuoti [...]
The notion of “marriage” has been growing wider during the last decade and an increasing number of member states of the European Union (EU) has made or is in the process of making it available to same-sex partners. Considering the different notions of ‘marriage’ in member states and the crucial effects of nonrecognition, the EU is addressed with the task of providing some kind of a solution. Although some legislative proposals have already been adopted or pending, the situation still largely resembles a legal ‘jungle’. The paper concentrates on the developments at the EU level that are related to cross-border recognition of same-sex marriages originating from within the EU. First, it analyzes the applicability of the relevant EU Regulations on jurisdiction, recognition and applicable law to same-sex marriages. Then the author focuses on the recent case practice of the CJEU to assess whether non-recognition of same-sex marriages in Lithuania may constitute discrimination under the relevant EU law. The third part of the paper is aimed at the analysis on the concept of the EU citizenship and its applicability to same-sex marriage recognition. Finally, the proposals of the European Commission on free movement of public documents and recognition of the effects of civil status records are analyzed and evaluated.