Alternative dispute resolution in the field of consumer financial services

Financial services have a very significant impact on and meaning to the daily life and welfare of consumers. The spectrum of these types of services is very broad, and their regulation is also changing both at EU and national (Member State) level. In order to implement the main or the most relevant EU level goals, such as high level consumer rights protection, consumer trust in business sector, proper and effective functioning of the EU internal market it is essential to ensure clear and sufficient legal regulation, establish responsibility of the services providers, consumer rights and duties as well as promote, seek for the more effective, faster and cheaper ways of solving consumer and business sector disputes. The authors of this article support the idea that the abovementioned goals can be achieved by close and more fruitful cooperation between the EU and national competent authorities, participation in various ad hoc expert working groups, committees or EUwide networks, such as FIN-NET. This article reflects general ideas about the problems arising in the financial consumer services sector, the activity of the EU and national institutions, seeking to ensure fair and transparent provision of such services to consumers, analysis of alternative dispute resolution (hereinafter – the ADR) methods and the good practice of their application in the EU Member States. This article highly supports the application of alternative, nonjudicial procedures and broader application of the means of selfregulation, such as codes of conduct.

siekiant užtikrinti sąžiningą ir skaidrų tokių paslaugų teikimą jų vartotojams bei alternatyvius galimus vartotojų ir finansinių ginčų sprendimo būdus, priemones ir metodus, jų taikymo patirtį ES valstybėse narėse. Šio straipsnio autoriai palaiko alternatyvių ginčų sprendimo metodų taikymą ir platesnį savireguliacijos mechanizmų – elgesio kodeksų – diegimą bei mano, kad daugeliu atvejų privalomų valstybės prievartos priemonių ar sankcijų nebuvimas skatina vartotojo ir verslo subjekto santykių disbalansą silpnesniosios sutarties šalies – vartotojų – nenaudai. Dažnai praktikoje pasitaiko situacijų, kai pasireiškia teisinis netikrumas ir nėra aišku, kurios valstybės jurisdikciją ar teisę reiktų taikyti virtualioje erdvėje sudarytų finansinių paslaugų įsigijimo sandorių metu kilusiems ginčams spręsti, kaip spręsti brangaus teisminio proceso klausimus verslas vartotojams santykiuose. Alternatyvi priemonė – ginčų sprendimas ne teisme finansinių paslaugų srityje – yra viena iš patraukliausių galimybių ar priemonių, galinti pašalinti ar bent jau sumažini šioje paslaugų srityje kylančias problemas, vadovaujantis gerosios praktikos kodeksais, ginčo šalims naudojant alternatyvias teismui procedūras, t. y. taikant mediacijos ar arbitražo metodus bei jiems būdingus principus arba juos sujungiant į vientisą visumą.