Kriminalinės viktimizacijos Lietuvoje pagrindinių statistinių rodiklių kriminologinė analizė
Mykolo Romerio universitetas |
Date |
---|
2011 |
Straipsnyje pateikiama registruotų viktimologinių duomenų Lietuvoje apie kriminalinę viktimizaciją kriminologinė analizė. Analizuojamas 2004–2009 m. laikotarpis apima nuoseklios valstybinės nusikalstamų veikų aukų registracijos laikotarpį, kai nebuvo didesnių baudžiamųjų įstatymų pakeitimų. Straipsnyje analizuojama fizinių asmenų ir juridinių asmenų kriminalinės viktimizacijos paplitimas Lietuvoje. Nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų registruotų fizinių asmenų skaičius 2004–2007 m. nuosekliai mažėjo (14,3 proc., palyginti su 2004 m.). Nuo 2008 m. atsirado naujų pokyčių – šių asmenų skaičius padidėjo maždaug 5 proc. Tuo tarpu juridinių asmenų registruotas skaičius per minėtą laikotarpį nuolat didėjo (29 proc., palyginti su 2005 m.1). Be to, juridiniai asmenys daugiau negu fiziniai asmenys nukentėjo nuo lengvesnio pobūdžio veikų – baudžiamųjų nusižengimų. Straipsnyje atskirai analizuojami duomenys apie suaugusius ir nepilnamečius fizinius asmenis, patyrusius kriminalinę viktimizaciją
The share of children was 9% among all registered victims (natural persons) of crime. But really, the situation of children turned for the worse, because their criminal victimization rapidly increased (up to 43%). The level (for 100 000 residents) of criminal victimization in Lithuania during this period, on the contrary, become less (as a total, and in urban areas and in rural areas as well). Accordingly various social and demographical criteria some kinds of residents, that have much more possibility to become direct crime victims are separated. During the last six years one fourth of all registered in Lithuania natural persons became crime victims in rural areas, the last—in urban areas. The gender dispersion of registered crime victims in Lithuania such as that: 61%—men; 39%—women. The registered comparative data for 100 000 residents (level) shows, that the level of criminal victimization in urban areas is approximately 45% higher than in rural areas of Lithuania. During last six years the age structure of registered adult natural persons in Lithuania as follows: 18-20 years old—7,4%; 21-24 years old— 10,8%; 25-29 years old—approximately 12%; 30-39 years old—approximately 22,5%; 40-59 years old—approximately 33%; 60 years and older—approximately 13%. The number of years inside those age groups is different; but counting share for each year allows us to assert, that the first three age groups of natural persons are most violated victimologically. In second place are natural persons of 30-39 years old accordingly to the above-mentioned indicator.