Measuring the reputation of media
Mykolo Romerio universitetas |
Date |
---|
2010 |
Straipsnyje bandoma bendrąjį teorinį reputacijos modelį taikyti žiniasklaidos reputacijai matuoti. Analizuojant žiniasklaidą per reputacijos prizmę, galima išryškinti leidėjų ir transliuotojų tapatybės bruožus bei jų raišką agresyvioje žinių rinkoje. Reputacijos analizė leidžia geriau suprasti žiniasklaidos verslo ypatumus. Autoriaus siūlomą Žiniasklaidos reputacijos koeficientą sudaro keturios dimensijos: 1) visuomeninė arba išorinė, leidžianti įvertinti, kaip visuomenė ir valstybė supranta esmines laisvės, lygybės ir solidarumo vertybes; 2) ‚nematoma‘ rinkos dimensija, apibūdinanti žiniasklaidos koncentraciją, kainas, tiražus, auditoriją; 3) organizacinė dimensija remiasi šiek tiek modifikuota klasikinio Reputacijos koeficiento samprata; 4) žurnalistinė dimensija apibūdina žiniasklaidos produkto kokybę ir kūrybiškumą.Žiniasklaidos reputacijos koeficiento koncepcija bandoma klasikinį, pirmiausia komerciniams tikslams sukurtą, Reputacijos koeficientą pritaikyti mišraus (komercinio ir visuomeninio) verslo matavimams. Toks Reputacijos koeficiento modifikavimas liudija labai ribotas jo taikymo skirtinguose sektoriuose galimybes.
The goal of this article is to apply a general reputation model to the media. Putting reputation into the centre of media analysis allows one to concentrate on publishers’ and broadcasters’ corporate identities and their situation in the aggressive market. Reputation analysis contributes to the understanding of the specifics of the media business. The Media Reputation Quotient, developed by the author for the measurement of media reputation, consists of four dimensions: (1) a public or ‘external’ dimension, showing how society and the state understand fundamental values of freedom, equality and solidarity; (2) an ‘invisible’ market dimension that evaluates media concentration, prices, and circulation; (3) an organizational dimension that consists of slightly modified dimensions from the classical Reputation Quotient; and (4) a journalistic dimension based on the media products’ quality and creativity. The Media Reputation Quotient is an attempt to use the classical Reputation Quotient (designed primarily for commercial purposes) for the analysis of a mixed (commercial and public) business. Modifications of the Reputation Quotient demonstrate that a comparison of reputation between different sectors is very limited.