Two images of Shakespeare in Anthony Burgess’s novel “Nothing like the sun” and in Jurij Dombrovskij’s stories
| Author | Affiliation |
|---|---|
Bochkareva, Nina | |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2014 |
Šio straipsnio tikslas – palyginti Šekspyro įvaizdžius anglų autoriaus Anthony Burgesso romane „Niekas neprilygsta saulei. Šekspyro meilės gyvenimo istorija“ (1964) ir rusų rašytojo Jurijaus Dombrovskio apsakymuose „Tamsioji dama“, „Antroji geroji lova“ ir „Karališkas atsakas“ (1969). Įvaizdžių skirtumai pirmiausia aiškinami skirtingomis literatūrinėmis tradicijomis ir realizmo bei modernizmo poetikos bruožais. Panašumai atskleidžia XX a. Europos istorinių ir literatūrinių procesų bendruosius bruožus bei abiejų autorių kūrybinių biografijų panašumus, jų bjaurėjimąsi totalitarizmu ir siekį sukurti laisvo asmens įvaizdį. Užduoties sudėtingumas glūdi istorinio asmens įvaizdžio, o ypač Šekspyro įvaizdžio, kūrime. Jis tarsi pridengtas miglos skraiste, per kurią veikiau įžvelgiame pačių Burgesso ir Dombrovskio portretus, o ne dramaturgo iš Stratfordo – taip ir liekančio skaitytojui neįminta mįsle.
The purpose of the article is to compare images of Shakespeare in the novel “Nothing like the Sun. A Story of Shakespeare’s Love Life” (1964) by the English writer Anthony Burgess and in the stories “The Dark Lady”, “The Second Quality Bed” and “The Royal Rescript” (1969) by the Russian writer Jurij Dombrovskij. Distinctions of the images are explained, first of all, by the different literary tradition and poetics of realism and modernism accordingly. Similarities speak of the commonality of the tendencies in the European historical and literary process of the 20th century, and also of the creative biography of writers, their aversion of totalitarianism and aspiration to create an image of a free person. The fundamental complexity is to create the image of the historic figure in general and Shakespeare in particular. It is as though shrouded by the foggy veil through which we can rather see the features of Burgess and Dombrovskij themselves than of the Stratford playwright that remains a riddle for readers.