Kononov case and the Baltic States
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2011 |
Rusijoje ir Baltijos šalyse, kurios itin gerai atsispindėjo prie sprendimo pridėtose teisėjų nuomonėse (pvz., teisėjo Myjerio). Be to, gilinantis į Didžiosios kolegijos sprendimą matyti, kad Teismas taip ir nesugeba apsispręsti, kuriai paradigmai pritarti, ir taip sprendime atsiranda sunkiai suderinamų teiginių. Kitas svarbus momentas yra Kononov bylos įtaka Baltijos šalims ir apskritai sovietinių nusikaltėlių persekiojimui. Pabrėžiama, kad Kononov byla buvo svarbi pergalė, sustiprinusi Baltijos šalių pozicijas ir patvirtinusi iš sovietinės sistemos išsivadavusių valstybių teisę persekioti nusikaltėlius už seniai padarytus nusikaltimus, taip pat sustiprinusi karo nusikaltimų doktrinos universalumą tarptautinėje teisėje. Tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Kononov byloje patvirtinti elgesio su galimais kolaborantais reikalavimai yra aukšti ir tai gali kelti sudėtingų problemų nagrinėjant ir vertinant partizaninio karo Lietuvoje (1944–1953) bylas.
The present article is a subjective commentary on the case Kononov v. Latvia dealt by the European Court of Human Rights, in particular drawing attention to the Courts intention not to regard context of the case as important for the substantial issues. Author considers this approach in a bigger picture of clash of historical and legal paradigms of the heritage of the Second World War in different countries (namely, Western Europe, Russia, the Baltic States). Author also discusses what impact Kononov case might have on Soviet crimes prosecution in the future.