Philosophical thinking in one's native language: the origins of education in Lithuania
| Author | Affiliation |
|---|---|
Klaipėdos universitetas | |
Žilionis, Juozas | Lietuvos edukologijos universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Straipsnyje analizuojamas filosofinis mąstymas gimtąja kalba ir atskleidžiamos jo ugdymo ištakos tarpukario Lietuvoje, remiantis Logos žurnalo publikacijomis. Filosofinio mąstymo pradžia gimtąja kalba XX a. pradžioje paremta tikėjimo ir proto sinteze. Pirmąjį mokslinį-filosofinį žurnalą lietuvių kalba 1921 m. įsteigė ir pradėjo publikuoti profesorius Pranas Dovydaitis Jis propagavo idėją, kad katalikiška kultūra turi būti puoselėjama gimtąja kalba ir remtis filosofijos bei religijos studijomis. Kalba atspindi tautos charakterį ir, pasak A. Maceinos, parodo kaip vienos ar kitos tautos žmonės buvoja pasaulyje. Kalbos filosofija sąvoką buvoti pasaulyje sieja su žmogaus egzistencija, kuri pirmiausia prabyla kalba. Lietuviškų raštų leidyba ir kultūrinio gyvenimo pakilimas tapo intensyvesnis panaikinus spaudos draudimą. Katalikų dvasininkai aktyviai įsitraukė į Nepriklausomos Lietuvos kūrimą, ugdydami tautietį, kaip valstybės pilietį. Teologai žadino ne tik religinę, bet ir tautinę savimonę, siekė, kad į kultūrinę bei socialinę veiklą įsitrauktų kuo platesnis apsišvietusių žmonių ratas, skatino kurti lietuviškas mokyklas ir nemaža prisidėjo prie mokslo bei meno draugijų steigimo. Besiformuojanti katalikiškoji inteligentija kėlė plačius kultūrinės ir švietėjiškos programos apmatus, grindė idėjinius principus ir jų realizavimui numatė konkrečius uždavinius. Vienas iš tokių uždavinių buvo filosofijos žurnalo leidimas lietuvių kalba. Tarpukario Lietuvoje buvo išleista 30 Logos numerių, kol jo veiklą 1939 m. nutraukė okupacinė sovietų valdžia. 1990 m. žurnalo leidyba buvo atgaivinta.
Language reflects the character of a nation and, according to Lithuanian philosopher A. Maceina (Maceina, 2005), demonstrates how people of one nation or another reside in the world. The concept reside in the world belongs to the field of metaphysics. The philosophy of language associates the concept reside in the world with the existence of a human, the first step of which is the language. First of all, a man tries to define the world where he is. Language, according to L. Wittgenstein (Vitgenšteinas, 1995), becomes the limit of the human world and represents its relationship with thinking. After the Lithuanian independence has been restored, educators understood the importance of the mother tongue to a philosophical thinking and started to organise the publishing of a philosophical journal in Lithuanian. The first scientific-philosophical magazine Logos in Lithuanian was instituted in 1921 by professor Dovydaitis, who was convinced that the Lithuanian language, philosophy and religion are the most important factors for the development of Catholic culture in the country. He edited and published the thirty issues of Logos. In 1939 the magazine was closed by the soviet occupational administration. In 1990, when Lithuania regained its independence, the publishing of the magazine was revived and its thematic field was expanded. It publishes the articles of Lithuanian writers as well as of foreign philosophers and specialists of art and culture. During a year, four volumes (224 pages each) of the magazine Logos are released.