Baudžiamųjų įstatymų prieš neteisėtas pajamas ir korupciją leidyba

Straipsnyje nagrinėjami naujų baudžiamųjų įstatymų, skirtų kovai su neteisėtomis pajamomis ir korupcija, klausimai. Pateikiama bendrųjų teisinių reikalavimų, keliamų baudžiamųjų įstatymų leidybai, apžvalga, pabrėžiamas būtinumas paisyti konstitucinių teisėkūros ribojimų šioje teisės šakoje, įspėjama dėl neproporcingos baudžiamosios represijos keliamo pavojaus žmogaus teisėms. Autorius dėmesį sutelkia ties tokiomis baudžiamosios teisės naujovėmis kaip neteisėto praturtėjimo ir neturtinio kyšininkavimo kriminalizavimas, išplėstinio turto konfiskavimo modelio įtvirtinimas, baudžiamosios atsakomybės sugriežtinimas už kai kurias korupcinio pobūdžio veikas. Minėti įstatymų leidybos pavyzdžiai analizuojami kritiškai, vertinant juos racionalumo, atitikties baudžiamosios teisės principams ir juridinės technikos požiūriu.

By making critical conclusions that the new criminal legislation deliberately lightens the prosecution’s goal of incrimination and the burden of proof, the author warns about the purposive instrumental nature of the new laws, which are balancing on the threshold of legitimacy. In the article the author reveals crucial shortcomings of the new legislation: in some aspects it lacks legal certainty, in other aspects it ignores the principles of guilt, presumption of innocence and proportionality as well as the conception of criminal law as a last resort (ultima ratio). As a result, the new legal means against illegal income and corruption leave space for applying inadequate repression beyond their intended purpose, in addition, they criminalise human conduct that is insufficiently dangerous and create preconditions for senseless criminal prosecutions and violation of human rights.