Valstybių atsakomybės dėl galutinės instancijos teismų sprendimų teisiniai pagrindai

Straipsnyje nagrinėjamas valstybių atsakomybės dėl galutinės instancijos teismų sprendimų, nesuderinamų su EB teise, pagrįstumas. Taikydama pripažintus teisės normų aiškinimo metodus, autorė aiškinasi, ar Sutartyje nesant teisės normos, reguliuojančios privataus asmens ir valstybės santykį dėl galimos atsakomybės, Europos Teisingumo Teismas (ETT) gali valstybių atsakomybę dėl galutinės instancijos teismų sprendimų pagrįsti kaip analogiją taikydamas 288 str., reguliuojantį Europos Bendrijos (EB) institucijų atsakomybę, bei tarptautinės teisės normas, susijusias su valstybės, kaip atsakomybės subjekto, samprata. Taip pat analizuojamos valstybių narių konstitucinės tradicijos ir tikrinama, ar valstybės nacionalinėje teisėje pripažįsta, kad valstybė gali būti atsakinga dėl galutinės instancijos teismų veikų. Autorės manymu, pagrįsdamas valstybės atsakomybę dėl galutinės instancijos teismų sprendimų, ETT neperžengia savo kompetencijos ribų ir veikia vadovaudamasis EB teise.

Having arrived at the conclusion that principles inherent in national legal systems of the member states cannot constitute the basis for substantiating state liability for the acts attributable to courts of final instance, the author invokes the method of teleological interpretation and examines whether it is enough to base the doctrine of state liability for the acts attributable to national courts of final instance on the principle of effectiveness. The author concludes that the ECJ acts within the framework of the EC Treaty and the object and the purpose of the Treaty require a state to be liable for the act attributable to a court of final instance if it adopts a decision that is incompatible with the EC law.