Plagiarism as the moral problem of the information society
| Author | Affiliation |
|---|---|
Belyaeva, Elena |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2012 |
Plagiato problema iškilo moderno epochoje, kuomet mokslo ir meno pasiekimai imti suvokti kaip atskirų individų veiklos rezultatas. Plagiatas kaip autorystės pasisavinimas imtas laikyti neteisėtu veiksmu ir moraliniu blogiu. Informacinėje visuomenėje plagiatas pavirto citavimo forma, padedančia padidinti autoriaus reikšmingumą ir skleisti informaciją. Nors iš esmės plagiatas tebėra teisinis ir moralinis nusikaltimas, jo problema įgavo naujų aspektų, kurių analizei ir skiriamas šis straipsnis. Paplitus informacinėms technologijoms, atsirado „kūrybiškumo“ (angl. creativeness) sąvoka, kuri skiriasi nuo tradicinės „kūrybos“ sąvokos. Kūrybos sąvoka sieta su dieviškuoju tvėrimu, tuo tarpu kūrybiškumas yra postmodernios kultūros, atsisakiusios metafizinio sąmonės ir veiklos pamato, vaisius. Kūryba reiškė naujos esmės sukūrimą, o kūrybiškumas gali tenkintis simuliakrų gamyba. Kūrybos esmę sudaro savarankiškų idėjų sukūrimas ir įgyvendinimas meno kūriniuose, o kūrybiškumas pirmiausia orientuotas į produkto (suprask, prekės) sukūrimą. Dėl šios priežasties autorinės teisės suteikiamos ne kūrybos, o kūrybinei kūrinio daliai – jo „įpakavimui“, pozicionavimo būdui ir pardavimui. Taip teisiniai ir moraliniai plagiato problemos aspektai išsiskiria. Tas, kas teisiškai įtvirtino savo teisę į kūrybišką svetimos idėjos pritaikymą, gali būti plagiatorius vertinant moraliniais kriterijais. Jei naujas kūrinys neturi komercinės perspektyvos, tai plagiatas šiuo atveju, nors baudžiamas teisiškai, nebus pasmerktas moraliniu požiūriu. Taigi klausimas apie autorines teises priklauso teisės sričiai, o apie plagiatą – etikai. Plagiatas – ne vien pasikėsinimas į autoriaus teisę, bet ir dorovinių kuriančios asmenybės privalumų pasisavinimas, vadinasi, – tikrojo kūrėjo moralinio pasididžiavimo įžeidimas. [...]
The problem of plagiarism in the information society is specified by the opened nature of social communication, by changing author’s status in contemporary culture, by the distribution of contemporary creativity – not traditional creation. From a moral point of view a plagiarism is an insult to the moral dignity of man, capable of creative activity. Copyright is the juridical problem, and plagiarism is an ethical one. The best controller of the plagiarism problem wouldn’t be the law but the unprejudiced academic public opinion.