Viešojo ir privataus sektorių partnerystės poreikis ir problemos Lietuvos viešosios infrastruktūros finansavimo kontekste
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių auga investicijų poreikis viešajai infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms plėtoti bei jų kokybei tobulinti. Ribotos viešojo sektoriaus galimybės skirti šiam tikslui pakankamą finansavimą, skatina ieškoti naujų priemonių ir galimybių. Tarptautinėje praktikoje viena iš jų yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, sudaranti sąlygas pritraukti privataus kapitalo investicijas viešojo sektoriaus poreikiams tenkinti. Šią partnerystę galima apibrėžti kaip viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, įgyvendinant infrastruktūros projektus ar teikiant viešąsias paslaugas.Modernios visuomenės plėtros dinamika ir darna pirmiausia remiasi partneryste tarp jos narių. Partnerystės principas leidžia privačiam, visuomeniniam ir valdžios sektoriams, išnaudojant unikalias kiekvieno jų prigimtis, misijas ir kompetencijas susijungti į kryptingos ir subalansuotos plėtros branduolį. Lietuvoje viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP; angl. PPP - public private partnership) patirtis nėra plačiai taikoma, nors pirmoji konferencija apie tai įvyko prieš dešimtmetį. Privati ir valdžios partnerystė infrastruktūros projektuose gali įgauti įvairias formas, priklausomai nuo projekto dydžio, jo teikiamos vertės unikalumo, dalyvaujančių partnerių interesų ir teisinės aplinkos projekto inicijavimo laikotarpiu.Valdžios pastangos sparčiai gerinti visuomenei teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą visuomet yra neišvengiamai apribotos nepakankamų biudžetinių išteklių sąlygotų investicinių ir skolinimosi apribojimų bei specifinių kompetencijų reikalaujančio sudėtingų infrastruktūros projektų įdiegimo ir valdymo. Lietuvos ir užsienio patirtį sunku palyginti del skirtingos jurisdikcijos bei VPSP klasifikavimo.
The main purpose of this article is assessment of private and public partnership (PPP) development opportunities in Lithuania, as an option for financing public infrastructure projects, taking account of the current situation in Lithuania and the exclusion of current problem areas. Government’s efforts to rapidly improve public service quality and efficiency is always necessarily limited by lack of budgetary recourses would lead to investment and borrowing restrictions and specific competencies of complex infrastructure projects requiring the installation and management. PPP is an opportunity to have a modern infrastructure of today by paying for it tomorrow (“off the balance” / “value for money” concept). Attracting private capital in the public sector initiated projects through public-private partnership model is one of the options to revive economy. PPP assessment of the situation in Lithuania: legal regulation, project implementation issues and benefits of the concession in relation to other possible forms of PPP in Lithuania. This article evaluates the actual specification of the shortcomings of concession contracts. It is presumed that the largest problem why it’s not as efficient as it could be is the fact that there is no centralized management of the PPP. I addition to that, the municipalities in Lithuania are not well informed about the real opportunities and benefits of PPPs. There is no dissemination of information and enough good examples of “best practice” pilot projects on which to promote PPP projects of interest, by legitimating it front of the eyes of society.