Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio ginčai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2011 |
Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi išimtinę jurisdikciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 344 straipsnį spręsti valstybių narių tarpusavio ginčus, kurie paremti tarptautinės sutarties, kurios šalis yra ir Europos Sąjunga, nuostatomis. Ši problema ypač aktuali, jei tokia tarptautinė sutartis numato savarankiškas ginčų sprendimo institucijas. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, Europos Sąjungos sudarytos tarptautinės sutartys yra integrali Europos Sąjungos teisės dalis. Iš šios nuostatos aiškėja, kad, siekiant užtikrinti vienodą Europos Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą visoje Europos Sąjungos erdvėje, išimtiniai įgaliojimai aiškinti tokių tarptautinių sutarčių nuostatas turėtų būti suteikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Tačiau kyla klausimas, ar tokia plati Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija būtų suderinama su valstybių teise laisvai pasirinkti ginčų sprendimo priemones bei ar nebūtų pernelyg apribota tarptautinių teismų jurisdikcija.
Although from the point of view of the EU law, the position of the CJEU on its competence regarding mixed international agreements seems to be reasonable, questions arise whether such a provision would be compatible with international law guarantees on the discretion of Member States to freely choose dispute resolution measures, provided under the relevant international treaty and whether jurisdiction of international courts is not overly restricted. It must be noted that under international law, consideration of disputes between Member States at international tribunals, established in accordance with the international treaty, would be lawful. However, under the EU law it can be treated as an infringement of the exclusive competence of the CJEU (Article 344 TFEU). Therefore, the Member States can find themselves in legal dead-end, in accordance with their obligations under international and EU law.