Transcendavimo judesys Europoje ir naujoji mąstymo paradigma

Straipsnyje apibrėžiamas transcendavimo judesys ir parodomas jo veikimas Europos erdvėje nuo senovės Graikijos iki mūsų laikų. Filosofijoje, kultūroje, moksle, religijoje – visuose žmogaus egzistencijos laukuose transcendavimas reiškėsi kaip kritikos ir kūrybos variklis, sudarydama pačią europietiškumo esmę. Tačiau transcendavimo procesas gali veikti skirtingais būdais ir lemti skirtingas mąstymo paradigmas. Iki mūsų laikų Europoje vyravo racionalioji mąstymo paradigma, lengvai virsdavusi į tikrovės „racionalizaciją“, t. y. jos uždarymą tam tikroje konceptualioje sistemoje, ideologijoje. Šiandien bręsta naujo tipo paradigma, kylanti iš tam tikros intelektualumo sampratos, labiau akcentuojančios intuityvią tikrovės pagavą ir jai subordinuojančios ratio diskursą.

Today, a new type of paradigm becomes imminent, meaning a new perception of intellectuality, as well as new configuration of rationality and intuition. This is a change of the way transcendence works: instead of accepting reality in human consciousness according to dichotomy principles of subject/object, it is perceived as if from within itself, intus legere, where discursive cognition stays essential but subordinate process. This new paradigm of reasoning reveals itself in the texts of philosophers, such as Henri Bergson and Martin Heidegger, and brings out a particular resonance with some branches of the Eastern philosophy.