Pensinių fondų grynųjų aktyvų tikrosios vertės tyrimas

Nuolat didėjantis Lietuvos Socialinio draudimo fondo (toliau Sodra) deficitas kelia grėsmę ir Lietuvos valstybės biudžetui, ir jos pensininkų gerovei ateityje. Pats šio fondo sudarymo ir naudojimo principas, grindžiamas dirbančiųjų ir senolių – pensininkų solidarumu, blogėjant šalies demografijai, yra netinkamas, kai dirbančiųjų skaičius mažėja, o pensininkų – auga. Prasidėjusi pensijų reforma lyg ir suteikė geresnių vilčių būsimiems pensininkams, sudarydama galimybes dirbantiems papildomai kaupti lėšas investiciniuose pensiniuose fonduose. Tačiau pastaraisiais metais įvykusi pasaulio finansų ir ekonomikos krizė, ženkliai pablogino Lietuvoje esančių pensinių fondų investicinius rezultatus. Mokslinėje literatūroje analizuojami ir vertinami pensinių fondų rezultatai, remiantis vien jų pinigine išraiška. Tačiau pasigendama visų pensinių fondų (tiek II, tiek III pakopos) sukauptų ir pasikeitusių grynųjų aktyvų vertinimo, atsižvelgiant į jų turtinę vertę. Tai apsunkina visiems gyventojams, kaupiantiems pensijai privačiuose fonduose, padaryti teisingą sprendimą: grįžti į SODRĄ ar likti privačiuose fonduose, įsigaliojus pensijų sistemos pakeitimams, 2013 m. balandžio–rugsėjo mėnesiais. Šiame straipsnyje, remiantis lito perkamosios galios bei vertės aukso atžvilgiu mažėjimu, nagrinėjama pensinių fondų grynosios aktyvų vertės pokyčiai ir jų tendencijos.

This complicates to make the right decision for whole population, pension savers of private funds, to return to Lithuanian social insurance fund or stay in private funds, during the changes period of pension system from April till September of 2013. There are analyzed net asset value changes and trends of pension funds according to purchasing power of Lithuanian national currency Litas and „Gold standart“ in this study.