Viešojo administravimo naratyvai ir ateities tendencijų vystymasis: neo - vėberinės valstybės link
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2016 |
Autoriai straipsnyje pateikia reikšmingiausių viešojo administravimo naratyvų istorinę-kutūrinę analizę ir probleminiu aspektu nubrėžia jo ateities projekcijas. Peržvelgę viešojo administravimo istorinį kontekstą kultūrologiniu probleminiu požiūriu, jie nustato tą kultūrinę stadiją (etapą), kuriame dabar yra atsidūręs viešasis administravimas, įvardindami jį kaip „post-post-modernistinį“. Šiam etapui būdingos ne naujosios viešosios vadybos teorinės ir praktinės paieškos, o inkrementinė evoliucija naujojo viešojo valdymo link, kurios eigoje išryškėja savotiškas grįžimas prie vėberinio modelio naujomis sąlygomis. Šis neo-vėberinis modelis tampa jungiamąja grandimi pereinant nuo Naujosios viešosios vadybos prie vertybinio Naujojo viešojo valdymo įgyvendinimo, nes jis pasižymi aiškiais principais ir praktiškesniais elementais, kurie prisideda prie stiprių valstybės institucijų suformavimo, o jų poreikį determinuoja dabartinės istorinės-kultūrinės aplinkybės. Nepaisant Naujojo viešojo valdymo modelio kritikos, socialiniu požiūriu jis lieka nepralenkiamu modeliu ir, autorių manymu, yra būtina siekti jo praktinio įgyvendinimo.
The authors present in the article the historic-cultural analysis of the most important public administration narratives and problematically define their future projections. Having done cultural public administration analysis, they define the cultural epoch, in which public administration now develops, and call it as post-post-modernism. The return to Weberian model under new conditions, as the intermediary, connecting stage from New Public Management to values based New Governance, is characteristic to the present situation. This Neo-Weberian model implies in itself not only more clear principles, but also more practical elements (components), which may lead to more concrete implementation methods, the lack of which is felt under the search for New Governance, but not for New Public Management. In the end of the article the authors argue for the positive evaluation of New Governance, because its social dimensions are not overcome, and according to the authors opinion, it is necessary to return to them back as well.