The importance of historical discourse for the legal protection of human dignity at present
| Author | Affiliation |
|---|---|
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Tiriama, jog šie du – žmogaus bei asmens – vertingumo aspektai susiję su visa Vakarų teisės tradicija. Absoliutinant vieną iš šių aspektų žmogaus orumas pažįstamas empiriškai, fragmentiškai, taigi neužtikrinama pakankamai ir jo teisinė apsauga. Tačiau iš esmės jie neprieštarauja vienas kitam, o iš skirtingų pradinių taškų plėtoja tą patį visumos sąryšį. Taigi žmogaus orumas yra prasmingas tik kaip privačios ir viešosios srities dialektinė vienovė, o teisės moksle išskirtinos tokios orumo kategorijos: pirma, žmogaus orumas kaip homo sapiens būtybės vertingumas, kaip teisės į fizinį ir moralinį žmogaus integralumą objektas; antra, žmogaus orumas kaip socialiai aktyvios asmenybės vertingumas, kaip teisės į susikurtą individualų socialinį vertingumą objektas. Apibrėžus šiuos orumo aspektus sukonkretinamas teisės į orumą objektas, taigi ir jos apsaugos aspektai ir tada galima efektyviai neutralizuoti kylančias grėsmes.
Human rights stem from community values; therefore, even today they may develop only on the basis of the values of a particular community. When the interests of a society change, new threats to the same value originate. A constant scientific dialogue is necessary in order to neutralise these threats effectively. The current socio-cultural context reveals the problems related to the legal protection of human dignity through a contraposition of instrumental and teleological attitude towards the human dignity. The article discusses ideological provisions theological ideas of Judaism, Christianity, natural rights, especially the provisions of the Stoa, and the concept of I. Kant which became the grounds for declaring every person to be equally respectable and for recognising every person as a subject of law. This enabled people to create individual social value under the conditions of dignified existence. The author also discusses the extent to which the ideological excursus allows filling in the gaps of legal protection and serving the present universal consent on the common value human dignity.