Šeimos ir tautos tapatumas kaip socialinis kodas ir vertybė
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2012 |
Straipsnyje tęsiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimto nutarimo, reikšmingai išplečiančio šeimos sampratą, analizė. Parodoma, kad Nutarime prioritetas skiriamas ne šeimos stabilumą palaikantiems santuokiniams ryšiams, o šeimos narių laisvei be įsipareigojimų visuomenei. Tai kelia grėsmę šeimos ir tautos tapatumo išlaikymui, nes šeimos ir tautos tapatumo išlaikymo pagrindas yra tas pats – individų saugum o užtikrinimas. Būtent saugumas yra organizuojanti individus į šeimą ir tautą jėga, tuo tarpu Nutarimas to saugumo neužtikrina. Ši mintis grindžiama socialinėje sinergetikoje implikuotu teiginiu, kad sistemų tapatumą užtikrina operacinis uždarumas, kurį lemia tarpusavyje susiję genetinis ir socialinis kodai. Daroma išvada, kad siekiant užtikrinti šeimos bei jos narių saugumą būtina tai, kas tą saugumą didina, įteisinti teisės aktais. Nes individo, šeimos ir tautos esminė vertybė yra ne jų neribota laisvė, o jų savaiminė egzistencija.
Security is a power capable of organizing individuals into a family or nation; it determines all forms of family vitality and identity; a family break up is first and foremost associated with the loss of security. It is concluded that in the attempt to ensure the family’s and its members’ security and to retain its identity, it is vital to encourage responsibility within families and the citizen’s responsibility towards society. This must be legitimized by legal acts which ensure security and encourage responsibility. The main reason for this is that the underlying value for an individual, a family or the nation lies not in the unlimited freedom, but rather in the self-contained existence.