Diplomatinė gynyba ir klausimai, susiję su valstybių teisių perėmimu
| Author | Affiliation |
|---|---|
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Straipsnyje nagrinėjamas diplomatinės gynybos institutas ir jo taikymas valstybių teisių perėmimo metu, atsižvelgiant į Tarptautinės teisės komisijos parengtą Diplomatinės gynybos straipsnių projektą. Nagrinėjami bendrieji diplomatinės gynybos klausimai, turintys reikšmės tiek paties instituto supratimui, tiek galimam jo taikymui po valstybių teisių perėmimo – diplomatinės gynybos sąvoka ir jos nevienareikšmis vartojimas, tęstinės pilietybės principas, iš dalies – vidaus teisinių priemonių išnaudojimo reikalavimas, atskiriami tarptautiniai įsipareigojimai, kurių atžvilgiu gali būti taikomos diplomatinės gynybos priemonės valstybių teisių perėmimo atveju, o kuriais atvejais valstybės veiksmai, kuriais užtikrinama piliečio ar kito asmens teisių gynyba, nelaikytini diplomatine gynyba. Minėtieji klausimai, susiję apskritai su diplomatine gynyba, analizuojami valstybių teisių perėmimo kontekste. Aptariami diskusiniai klausimai, neaptarti Straipsnių projekte, galintys turėti įtakos diplomatinės gynybos priemonių taikymui valstybių teisių perėmimo kontekste, – pavyzdžiui, kas nutinka su galimybe imtis diplomatinės gynybos priemonių, jei tarptautinių įsipareigojimų, kuriais nustatomos atitinkamos teisės asmenims, neperima valstybė teisių perėmėja.
which state is entitled to diplomatic protection and those under which it really asserts its own rights, despite the fact that the latter might also be related to the rights of individuals. This difference is also important in the context of the succession of states, as the consequences arising out of the breach of these obligations in the context of state succession might differ. The last but not least issue addressed in the article is the question of the succession to treaties, which indicate individual rights, but does not form a customary international law. The question is whether the successor state is entitled to diplomatic protection on behalf of its succeeded citizen in a case of a breach of international treaty which was not subject to succession by the successor state. Taking everything into account, there are issues which are not addressed in the Draft Articles on Diplomatic Protection. Herewith there are issues of diplomatic protection which should be addressed in a case of state succession. Nonetheless, it should be reminded that diplomatic protection is always subject to the decision of the state itself, it is just important that newly created states understand and know the possibility to invoke international responsibility of the third state using the means of diplomatic protection, even if the injury was made to its national before the moment of state succession.