The application of specific performace in contractual relationships
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
- nors teisės normos nustato teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, vykdymo tvarką, tačiau praktiškai taikant šią procedūrą dažniausiai nepasiekiamas norimas rezultatas, nes skolininką baudžiant finansiškai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnį būtinos didelės laiko sąnaudos; 6) LR CK 6.215 straipsnis suteikia teisę teismui nustatyti baudą kreditoriaus naudai, jei skolininkas nevykdo teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti prievolę natūra, todėl kreditorius turi galimybę iš karto užkirsti kelią neefektyviam vykdymo procesui. Pažymėtina, kad ši piniginė bauda nėra skirta galimiems nuostoliams padengti, bet turi skatinti skolininką vykdyti prievolę, kurią įvykdyti gali tik pats skolininkas natūra (pvz., nutraukti žalą darančius veiksmus), todėl bauda gali viršyti atsiradusius nuostolius; 7) nuomos sutartiniuose santykiuose nukentėjusioji šalis visuomet turi galimybę pasirinkti, ar reikalauti prievolę įvykdyti natūra, ar pasitelkti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus, t. y. nutraukti sutartį, reikalauti nuostolių atlyginimo arba atlikti veiksmus skolininko sąskaita. Dėl to prievolės įvykdymas natūra tik sąlygiškai gali būti traktuojamas kaip pirminis gynybos būdas.
The civil law tradition considers specific performance the primary remedy for non-performance of obligations, as opposed to awarding damages and termination of contract. In recent years, creditors have rarely sought specific performance due to its costly and complex enforcement. This article focuses on whether specific performance is still efficient in legal practice. Since the fulfillment of monetary obligations is always possible in specie, the article deals with the fulfillment of non-monetary obligations and the enforcement of the court order of specific performance. Moreover, this article focuses on the general rules of specific performance in contract law and also analyses the possibility of demanding the fulfillment of obligations arising from a lease agreement—as lease agreements are distinguished by their continuing performance of obligations being a crucial part of successful commercial practice.