Socialinė valstybė konstitucinėje teisėje
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date |
|---|
2006 |
Straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai socialinės valstybės bruožai, socialinės valstybės doktrinos raidos aspektai. Siekiama parodyti, kad socialinės valstybės konstitucinis apibūdinimas, nors ir visapusiškai susijęs su žmogaus socialinių teisių ir laisvių formulavimo apimtimi konstitucijose, nėra lemiantis veiksnys apibūdinant socialinį valstybingumą. Analizuojant socialinių teisių ir laisvių istorinę raidą, atsigręžiama į Lietuvos konstitucinį paveldą ir daroma išvada, kad nors šiuolaikinėje Lietuvos Konstitucijoje nėra socialinės valstybės apibrėžimo, tačiau Konstitucijos normų visuma išreiškia valstybės socialinę orientaciją. Išskirtinai daug dėmesio skiriama oficialiajai konstitucinei doktrinai, kurią formuluoja ir plėtoja Konstitucinis Teismas. Konstatuojama, kad konstitucinėje jurisprudencijoje vis akivaizdesnė tendencija įžvelgti valstybės priedermes žmonių socialinės saugos srityje, suvienyti teisinės valstybės ir socialinės valstybės požymius į vientisą demokratinės valstybės sampratą.
The present article seeks to disclose the main features of the social state and the aspects of the historical development of the doctrine of the social state. With respect to the tact that the concept of the social state presupposes the integral doctrine of social statehood, the article attempts to reveal at least in broad outline that the constitutional description of the social state, even though being thoroughly related to the extent of formulation of social rights and freedoms in constitutions, is not a crucial factor in the characterization of social statehood. While analyzing the historical development of social rights and freedoms of the people, the constitutional experience of the stale of Lithuania is taken into consideration and the conclusion is drawn that social orientation of the state is reflected in the modern Constitution. An exceptional attention is paid to the official constitutional doctrine which is being formulated and expanded by the Constitutional Court. It is contended that a tendency to unite the features of the rule-of-law state and the social stale into the integral concept of the democratic state is increasingly notable in constitutional jurisprudence.