Local languages and cultural differences in the age of globalisation
Author | Affiliation |
---|---|
Bernini, Andrea |
Mykolo Romerio universitetas |
Date |
---|
2013 |
XIX ir XX amžiuose Europos šalių kalbų politika kilo iš lingua instrumentum regni („kalba – politinės kontrolės instrumentas“) principo, kuriuo vadovautasi Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu. Dėl šios priežasties daugybės vietinių kalbų ir dialektų, paplitusių Europoje, pozicijos labai sumenko ir užleido vietą nacionalinėms kalboms. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais, susidarius naujam kontekstui ir formuojant stiprią globalią visuomenės dimensiją, požiūris į lingvistinę įvairovę pasikeitė, valstybės dabar jau pripažįsta šalia valstybinės kalbos gyvuojančias regionines ir mažumų kalbas. Tačiau dialektų teisiškai vis dar nepripažįstama ir jie nelaikomi kalbomis. Aš rašau apie Kremonos dialektą, trumpai analizuoju lingvistinius tyrimus ir literatūrą ir pabaigoje pateikiu rekomendacijas, kaip išsaugoti dialektą. Kaip ir kiekvienas kitas savitumas, Kremonos dialektas turi lingvistinę ir kultūrinę teisę būti išsaugotas.
During the 19th and 20th centuries, European countries based their language policies on the principle lingua instrumentum regni (“language is the instrument of political control”), born with the French Revolution. As a direct consequence, the numerous local languages and dialects spoken in Europe have considerably lost ground in favour of national languages. However, in the last few decades the approach to linguistic diversity has changed contextually to the strengthening of the globalised dimension of society, so that nowadays states recognise regional and minority languages in addition to the national ones. But dialects are not legally recognised nor are regarded as languages. I deal with the Cremonese dialect, analyse briefly linguistic studies and literature, and conclude by advancing a proposal for its safeguard. As any other idiom, Cremonese dialect should be preserved for reasons of linguistic rights and cultural diversity.