Mokinių socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo integraciniai procesai ir kylančių sunkumų pedagoginė įveika

Abstract

Šiame straipsnyje autoriai aktualizuoja socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo ne tik svarbą, bet ir kylančius tam tikrus sunkumus pedagoginiame darbe. Įrodyta, kad taikomų socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo programų mokyklose nauda ir rezultatai yra akivaizdūs - šių programų taikymas turi reikšmingai teigiamos įtakos vaiko akademiniams, elgesio, emociniams, socialiniams ir pažintiniams pasiekimams. Be to, socialinių-emocinių kompetencijų ugdymas stiprina mokinių elgesio savireguliaciją, mažiną riziką vystytis emociniams ir elgesio sunkumams, stiprina jau įgytas socialinių-emocinių kompetencijas ir gerina akademinius pasiekimus. Kita vertus, atliktu kokybiniu tyrimu išsiaiškinta, kad, nors socialinių-emocinių kompetencijų ugdymas ir akademinis mokymasis turi vykti ne paraleliai, bet kartu kaip neatsiejami dalykai, vis dėlto, nepaisant šių kompetencijų ugdymo svarbos, mokytojai pamokų metu negali pakankamai dėmesio skirti jų ugdymui. Kaip tik, remiantis minėtuoju kontekstu, šiame tyrime buvo formuluojami šie probleminiai klausimai: a) kokia metodika remiantis mokykloje ugdomos mokinių socialinės-emocinės kompetencijos?; b) kaip mokytojai, planuodami ugdomąsias veiklas, integruoja į jas vaiko socialinių-emocinių kompetencijų ugdymą?